Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje prigyja ne visos sukčiavimo formos: lietuviai stengiasi nelaikyti didelių sumų banko kortelių sąskaitose, tad sukčiams neverta investuoti į bangią bankomatų sekimo ir duomenų nuskaitymo įrangą, bet egzistuoja kiti, ne ką prasčiau ištobulinti, apgaulės būdai.
Neseniai Lietuvos vartotojų teisių instituto iniciatyva pristatytas tyrimas „Vartotojas ir atsiskaitymai negrynaisiais pinigais: galimybės ir grėsmės“ parodė, kad lietuviai kol kas turi mažai informacijos apie saugų atsiskaitymą, dažnai nežino savo teisių bei tampa sukčių aukomis.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyriaus viršininkas sakė: „Lietuvoje sukčiavimas pasisavinant bankų korteles nėra labai populiarus, nes ir bankų kortelės mūsų šalyje nėra tokios populiarios, kaip kitose šalyse. Lietuviui lengviau nupiešti 20 ar 50 ir bandyti už juos apsipirkti turguje.“
Deja, kur kas sudėtingesnė situacija su telefoniniais sukčiais: nors viešojoje erdvėje esama daug pranešimų ir įspėjimų apie galimą pavojų, telefoniniai sukčiai ir toliau sėkmingai naudojasi žmonių patiklumu ir iš to pelnosi.
Skambina fiktyvūs darbdaviai
Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikatimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola, kalbėdamas apie tokio pobūdžio nusikaltimus, sakė: „Pastaraisiais metais telefoniniai sukčiai atrodo dar vieną nišą – darbo ieškantys žmonės. Iš jų elekroninės bankininkystės kodus jie išgauna skambindami telefonu.“
Pašnekovas pateikė pavyzdį, kad dažnai tokių sukčių aukomis tampa žmonės, kurie ieško darbo. Sukčiai suranda laikraščiuose ar interneto portaluose besiskelbiančių žmonių kontaktus ir skambina jiems “turėdami darbo pasiūlymą„. „Būtina įdarbinimo sąlyga tampa asmens duomenų atskleidimas. Pavyzdžiui, jūs ieškote darbo ir jums paskambina bei pasiūlo prižiūrėti senyvą žmogų. Pats darbdavys teigia, kad emigruoja į kitą šalį, bet savo artimąjį, kuriam reikalinga priežiūra, palieka Lietuvoje. Paskambinęs žmogui, ieškančiam darbo, toks “darbdavys“ sako: „Mokėsiu tau tokį ir tokį atlyginimą, bet kadangi pats būsiu išvykęs, pinigus galėsiu pervesti tik internetu. Noriu būti tikras, kad pinigai, skirti mano šeimos nario priežiūrai, bus naudojami pagal paskirtį, tad noriu turėti galimybę prisijungti prie jūsų sąskaitos ir žiūrėti, kaip jūs leidžiate pinigus, skirtus giminaičio priežiūrai.“
A. Šapolos teigimu, žmogus, kuris jau seniai ieško darbo, sulaukęs tokio pasiūlymo, skuba į banką sudaryti elektroninės bankininkystės sutarties.
Skambina ir FNTT „specialistai“
Specialistų teigimu, sukčiai dažniausiai taikosi į labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones, o jų išradingumas neturi ribų.
Anot A. Šapolos, kartais žmonėms skambinantys sukčiai prisistato valstybinių institucijų, tokių kaip Finansinių nusikaltimų tranyba, atstovais ir praneša, kad žmonių sąskaitose atliekamos įtartinos operacijos ir žmogus privalo užblokuoti sąskaitą bei pasakyti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. „Kai vartotojas sukčiui duomenis atskleižia, iš jo sąskaitos pinigai gali būti pervedami į kitą sąskaitą bei jo vardu gali būti imamos vadinamosios greitosios paskolos“, – kalbėjo A. Šapola.
Banko darbuotojais apgautieji netiki
Pašnekovo teigimu, yra užfiksuotas ne vienas atvejis, kai į banką atėjęs klientas sudaryti elekroninės bankininkystės sutarties išsitarė, kad jam to reikia būtent dėl to, kad turi pasiūlymą įsidarbinti. „Kai banko specialistai paaiškina, kad tokiu atveju yra rizika, kad žmogus bus apgautas, dažnai klientai jaučiais įsižeidę ir net nenori patikėti, kad tai sukčių pinklės“, – kalbėjo A. Šapola.
Kalbėdamas apie elektroninės bankininkystės duomenų perdavimą tretiesiems asmenims, pašnekovas sakė: „Kai žmogus atiduoda savo elektroninės bankininkytės duomenis, tai tolygu, kad jis užrakina savo namus, o raktą atiduoda pirmam gatvėje sutiktam praeiviui, tad ir policija nėra kalta, jei toks žmogus vakarop pasigenda televizoriaus. Jei žmogaus prašoma pateikti šiuos duomenis – taip pirmas signalas, kad situacija yra įtartina.“
Patiklumas gresia nuostoliais
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė, pritardama A. Šapolos mintims, teigė, kad tokiu atveju, kai tariamas darbdavys prašo duomenų, pravartu sudaryti raštišką sutartį, kur būtų numatyta atlyginimo pervedimo sąlygos bei detaliai aprašytos darbuotojo teisės ir pareigos.
Z. Čeponytės teigimu, veikia duomenų bazės, kuriose galima patikrinti, ar minima įmonė apskritai registruota bei pagal turimo verslo liudijimo duomenis galima atsekti, kas yra jo turėtojas, tad žmonės turėtų būti atsargesni ir ne tokie patiklūs, išgirdę net ir labai viliojančius pasiūlymus
