Įmonės „Realdata“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pažymėjo, kad daugelis 100 proc. baigtumą klaidingai įsivaizduoja.
„Tai ne būsto vidaus visiškas įrengimas, bet 100 projekto baigtumas. Būstas su daline apdaila ir toliau bus statomas.
Tačiau projektas privalės būti užbaigtas iki galo, nes anksčiau vystytojai parduodavo būstus su nebaigtais darbais. Gyventojai atsikraustydavo į tokius butus gyventi ir juos įsirenginėdavo. Tada staiga paaiškėdavo, kad vystytojas bankrutavo, o darbai nebaigti, projektas nepriduotas ir neužbaigtas. Tada patys gyventojai turėdavo ieškoti pinigų ir galimybių tuos darbus pabaigti“, – komentavo NT specialistas.
Anot jo, norint tokių situacijų išvengti ir buvo priimtas sprendimas, kad projektai būtų užbaigti 100 proc.
Statys ilgiau ir brangiau?
Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius kalbėjo, kad 100 proc. NT objektų baigtumas bus reikalaujamas tuose objektuose, kuriems statyti leidimai išduoti po 2024 m. sausio 1 d.
„Būsto išorinė infrastruktūra turi būti sutvarkyta 100 proc. Vadinasi, pirkėjas gauna butą su sutvarkyta aplinka, tačiau vėliau negu pasirašo notarinę sutartį. Vystytojui reikės daugiau laiko, kol projektas bus baigtas. Be to, toks būstas bus ir brangesnis.
Vystytojui projekto baigtumas kainuos daugiau pinigų ir užtruks ilgiau. Pavyzdžiui, kai kurių darbų žiemą nebus galima atlikti, reikės laukti šiltesnių orų, pavasario“, – atkreipė dėmesį M. Statulevičius.
Anot jo, 100 proc. baigtumo reikalavimas, dar nereiškia, kad pirkėjas ir gaus visiškai baigtą statyti būstą.
„Juk reikalavimai galioja tik pasirašius notarinę sutartį, su preliminariomis sutartimis pasitaiko visko, ypač jeigu objektus vysto nauji ir nepatyrę vystytojai“, – pastebėjo NT specialistas.
Pasak jo, nors kol kas naujo įstatymai šiais metams statomiems objektams negalios, tačiau po metų ar pusantrų, pirkėjai turės prisitaikyti prie naujos realybės, kuomet už būstą mokėti reikės daugiau.
Nemato priežasčių kainų augimui
A. Antanavičius nepritarė vystytojų nuogąstavimams dėl išlaidų didėjimo ir kainų augimo.
„Tai tik vystytojų pasvajojimai. Statytojai tikina, kad sugaiš daugiau laiko. Tačiau negi jie nori pasakyti, kad iki šiol statydavo, neužbaigdavo projektų ir dėl to dar uždirbdavo?
Juk ir iki šiol vystytojai privalėjo pabaigti projektus. Todėl dabar sakyti, kad būstas brangs tik dėl to, kad vystytojai, kai ir anksčiau, tvarkingai turės vystyti projektus, skamba keistai“, - atkreipė dėmesį NT ekspertas.
Anot jo, vystytojai gali užtrukti ilgiau, tačiau ir dabar pastatę būstus jie jų taip greitai neišparduoda.
„Todėl laiko argumentas yra silpnas ir neįtikinantis. Šiuo metu NT rinka yra nuslopusi ir neaktyvi. Todėl pastatę būstus vystytojai turės daug nerezervuotų būstų. Todėl jeigu darbai ir užtruks nereikėtų dėl to jaudintis.
Na o pirkėjams tai didžiulis pliusas, jiems nereikės jaudintis, kad prastos reputacijos vystytojai dings ar bankrutuos ir paliks pirkėjus likimo valiai“, – sakė A. Antanavičius.
Pirkėjams teks ilgiau laukti notarinės sutarties
NT bendrovės „Citus“ direktorius Mantas Galdikas tikino suprantantis, kad pakeitimai yra daromi siekiant apsaugoti būsto pirkėjus nuo nesąžiningų plėtotojų, netesinčių savo įsipareigojimų.
„Klientams būsto notarinės sutarties teks laukti nuo 4 mėn. iki 6 mėn. ilgiau nei buvo iki šiol, kai notarines sutartis buvo galima pasirašyti pasiekus 80 proc. statybų baigtumą. Be to, atsiras valstybinės pridavimo komisijos, o tai procesą gali dar pailginti dėl smulkių ar kartais ne visai korektiškų pastabų.
Pats statybos procesas dėl naujo reikalavimo neužsitęs, nes 100 proc. baigtumą pasiekti reikėjo visada, tačiau į vėlesnį laiką nukėlus notarinius sandorius, žmonės įsirengti būstus ir į juos įsikelti galės ženkliai vėliau“, – komentavo bendrovės vadovas.
Anot jo, projekto pridavimą gali stabdyti biurokratiniai veiksniai.
„Su tokiu reglamentavimu niuansų yra, nes prie kiekvieno gyvenamojo namo, pagal naują reglamentavimą, turės būti įrengti ir 100 proc. priduoti visi inžineriniai tinklai, veikti visos inžinerinės sistemos, būti baigti įvažiavimai, gatvės, keliai. Iš statybinės pusės, jų įrengimas nėra jokia rizika – rizika yra iš biurokratijos perspektyvos; t. y. per kiek laiko, kelis kartus koreguojant sprendinius ar pildant ir koreguojant dokumentaciją pavyks atitinkamą sistemą priduoti.
Esam susidūrę su atvejais, kai greta daugiabučio esanti inžinerinė sistema įrengta, pilnai eksploatuojama ir funkcionuoja, o jos „dokumentinis“ pridavimas, perdavimas, registracija ir t. t. trunka pusmetį“, – patirtimi dalijosi įmonės vadovas.
Skaičiavo, kiek brangs būstas
M. Galdikas pateikė ir pavyzdį.
„Visiškam baigtumui turi būti sutvarkytas gerbūvis, įrengtos ir sertifikuotos vaikų žaidimo aikštelės. O jei projektas baigiamas žiemą? Tokiu metu techniškai neįmanomi tam tikri darbai, ir projekto užbaigimas nusitęsia mėnesiais. Nei nuo institucijų, nei nuo statytojo tai nepriklauso, bet statytojas patiria didžiulius nuostolius.
Konkrečiai kalbant: jei statybų finansavimui naudota bankinė paskola, tarkim, 6 mln. eurų, o bankinės palūkanos su pakilusiu Euribor siekia 10 proc., tai kiekvienas papildomas mėnuo biurokratizmo prie projekto savikainos tokiame pavyzdyje pridės po 50 tūkst. eurų palūkanų“, – skaičiavo M. Galdikas.
Todėl anot jo, tokio pobūdžio teisinės bazės ir privalomųjų reikalavimų pakeitimai, be jokios abejonės, atsiliepia galutinei būsto kainai, terminui, per kurį būstas atiduodamas klientui, taigi, ir įperkamumui.
„Vertinant bendrai, šis pakeitimas gali vidutinio buto pirkėjams (vidutinio segmento, populiarioje lokacijoje, ne miegamajame rajone, apie 50 kv. m ploto ir 2 kamb.) kainą gali pakelti iki 15–20 tūkst. eurų“, – skaičiavo bendrovės vadovas.
