Pastaruoju metu padaugėjo žiaurių nusikaltimų, po kurių belieka su nuoskauda atsidusti: jeigu nusikaltėlis būtų buvęs suimtas už ankstesnį nusikaltimą, naujos aukos būtų išvengta. Gyvas priekaištas teisėtvarkai...
Dvigubi žudikai
Vien pavarčius kelių pastarųjų mėnesių „Akistatos“ puslapius, būtų galima sudėlioti nemenkos apimties dėlionę iš šiurpių kriminalų, kurių galėjo išvis nebūti, jei tik teismai būtų mažiau pasitikėję kai kuriais teisėsaugos akiratyje esančiais asmenimis. Jeigu iki teismo būtų palikę suimtus įtariamuosius, jei būtų nedavę mėgautis laisve nuteistiesiems, kol jiems įsiteisės teismo nuosprendis, ar neišleidę kalinių į laisvę anksčiau laiko, nors tai ir numatyta įstatymu.
Štai kad ir kaunietės Ritos Sakalauskienės (33 m.) likimas. Ją namuose žiauriai nužudė sutuoktinis Modestas Sakalauskas (37 m.), nuo praėjusių metų birželio kelis mėnesius slapstęsis po teismo nuosprendžio. Buvo nuteistas kalėti 8 mėnesius už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų. Atlikti bausmę vengė, o vengdamas tapo žudiku. Po R. Sakalauskienės nužudymo šios moters pavardę apgailestaudami linksniavo ir jos nepažinoję vilkaviškiečiai, kurie 2001-ųjų kovo mėnesį palaidojo to paties M. Sakalausko nužudytą jų giminaitę Birutę Rugienienę, 16 metų vyresnę už M. Sakalauską jo sugyventinę. Už šį nusikaltimą žudikas buvo nuteistas kalėti iki 2011 metų, tačiau, vadovaujantis lygtinio paleidimo įstatymu, iš „zonos“ jis buvo išleistas gerokai anksčiau – 2008-ųjų liepą. Jeigu M. Sakalauskas už B. Rugienienės nužudymą būtų kalėjęs iki galo arba po naujo nuosprendžio jo būtų ieškota operatyviau, R. Sakalauskienė šiandien turbūt būtų gyva.
Labai panašiai žudiko auka tapo ir Želvių kaimo (Kelmės r.) gyventoja Genovaitė Vasilienė (44 m.). Ją 2010 metų vasarą nužudė toks Nerijus Bagdonas (30 m.), kuris tuo metu buvo kaltinamasis – padegęs, sunkiai sužalojęs bendradarbį. Jeigu šioje byloje N. Bagdonas atpildo būtų laukęs būdamas už grotų, G. Vasilienė nebūtų tapusi jo išpuolio auka.
„Nuolaidos“ žagintojams
Tarsi šventinėmis nuolaidomis teismai apdalina ir žagintojus. O šie, palikti laisvėje, anaiptoj ne visi atgailauja, stengdamiesi daugiau nebeįkliūti.
Suprantama, ir teisėjai, prieš akis turėdami surinktus dokumentus, vadovaujasi savo nuomone bei nuojauta – ne vien įstatymo raide.
Štai kaunietis Darius Savičius (29 m.). Kai teismas jo, apkaltinto neįgalios moters (36 m.) išžaginimu, pasigailėjo ir po kelių mėnesių paleido iš suėmimo, D. Savičius, laukdamas teismo dienos, netrukus pakartojo nusikaltimą – išžagino 13 metų mergaitę. Iškrypėlis dabar įkalintas 12 metų, o mergaitės artimieji iki šiol tebekaltina švelnius įstatymus, leidusius po pirmojo nusikaltimo įtariamam žagintojui toliau smagintis laisvėje.
Kitas žagintojas, Šlienavos kaimo (Kauno r.) gyventojas Egidijus Dobilas (23 m.), paliktas laisvėje laukti, kol įsiteisės jam paskelbtas nuosprendis (4 metai nelaisvės), pradėjo slapstytis, o netrukus, susidėjęs su dviem bendrais, apiplėšė ir nužudė prie Kazlų Rūdos (Marijampolės apskr.) gyvenantį turtingą garbaus amžiaus pensininką. Neseniai E. Dobilas už tai pasiųstas kalėti 20 metų.
Sudėtinga „matematika“
Ne vienas, išgirdęs apie tokius atvejus, linkęs kategoriškai teigti, jog įtariamieji sunkiais nusikaltimais turėtų iškart būti suimti – netaikant švelnesnių kardomųjų priemonių.
Taip pat daug kam nesuprantama, kodėl vienais atvejais teismai, paskelbę nuosprendį, nutaria nuteistąjį iškart suimti ir teismo salėje jam uždedami antrankiai, o kitais atvejais nuteistasis dar paliekamas laisvėje, nes per 20 dienų visiems galima nuosprendį apskųsti (kitaip tariant, įsukti jį į ilgą teismų karuselę, kol bus nagrinėjami skundai).
Ką apie visa tai mano mūsų pašnekovai teisininkai?
Vitalijus KRIVIČIUS, teisėjas (Vilkaviškis):
Reikėtų, kad žmonės nepyktų, kai teismuose priimami jiems keistai atrodantys sprendimai, nes tuos verdiktus lemia skirtingi atvejai, skirtingas kaltės „svoris“, kaltinamojo charakteristika, jo pozicija ir daugiau faktorių – neatmetant ir žmogiškojo. Kai teisėjas yra įsitikinęs, kad paskyrė tinkamą bausmę, nuteistasis, jeigu jam paskirtas laisvės atėmimas, iškart suimamas. O jeigu, priimant nuosprendį, giliai mintyse kirba nors menka dvejonė, nuteistasis paliekamas laisvėje, kol nuosprendis įsiteisės – kol tą istoriją išnarplios keli kiti teismai.
Kol pats buvau prokuroras, buvau kategoriškas: rimtas nusikaltėlis turi sėdėti! Dabar esu kitokios nuomonės: neduok, Dieve, įkalinti žmogų, kuriam tokia griežta bausmė nereikalinga. Taip, pastaruoju metu daugiau nuteistųjų išleidžiama į laisvę pirma laiko. Tai, be kita ko, lemia, sakyčiau, ir pati bendra valstybės politika – įkalinimo įstaigose trūksta vietų kaliniams! Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų...
Agnė MATULEVIČIŪTĖ, policijos tyrėja (Kalvarija):
Suprantu nusikaltimų aukas ir jų artimuosius, kategoriškai teigiančius, kad įstatymai esą netobuli ir palankūs nusikaltėliams: šie, pavyzdžiui, teisme gauna 6 metų nelaisvės bausmę, o į laisvę sugrįžta po poros metų. Taip kalba kenčiančių, prislėgtų žmonų nuoskauda. Tokias replikas laido ir žmonės, paprasčiausiai tik mėgstantys viską kritikuoti, lieti nepasitenkinimą. Bet įdomu tai, kad taip replikuojama tik svetimųjų adresu. O jeigu į „zoną“ patenka sūnus, brolis ar vyras, turbūt kiekvienas siekia ir laukia, kad jo artimas žmogus kuo greičiau sugrįžtų į laisvę – nors ir su ta bausmės „uodega“.
Mano nuomone, lygtinio paleidimo įstatymas nėra blogas dalykas, nes kiekvienam nusikaltusiam (ypač – pirmą kartą) žmogui reikia suteikti galimybę pasitaisyti ir už tai gauti savotišką atlygį – laisvę.
Arūnas ŽUKAUSKAS, prokuroras (Marijampolė):
Nesutinku, kad žmonės pagrįstai piktinasi dėl įstatymu įteisintos galimybės įtariamiesiems likti laisvėje iki teismo ar nuteistiesiems išeiti anksčiau į laisvę, nes kiekvienas nusikaltimas, kaip ir kiekvienas nusikaltėlis, yra skirtingi, jų negalima „sverti“ tomis pačiomis svarstyklėmis. Mano darbo patirtis rodo, kad yra kur kas daugiau atvejų, kai švelnesnė kardomoji priemonė ar lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos žmogui yra pamoka, iš kurios daromos rimtos išvados ir greitai nebenusikalstama. O atvejai, kai nusikaltęs žmogus, paliktas laisvėje, dar kartą tuoj pat nusikalsta, sakyčiau, yra išimtys. Be to, bausmės tikslas nėra įkalinimas „nuo skambučio iki skambučio“. Bausmės tikslas – dirbantiems pareigūnams paveikti suklydusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų, netrukdytų gyventi kitiems.
Irena ZUBRICKIENĖ
