Buvusio ir dabartinio ministrų vienybė
Seimas antradienį po pateikimo pritarė konservatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui, kad Vyriausybė artimiausiu metu apsvarstytų galimybę atnaujinti derybas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl žemės pardavimo ES piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo, kol bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių narių žemdirbiams.
Anot buvusio žemės ūkio ministro, galimybių derėtis tikrai yra, nes būtent Stojimo į ES sutartyje buvo aiškiai pasakyta, jog įstojus į ES bus užtikrintos lygios galimybės visiems ES nariams dirbti žemės ūkyje vienodomis sąlygomis. Todėl kaip vieną iš galimų argumentų derybose jis pateikia tai, kad Europos Parlamentas, siekdamas reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką, neplanuoja suvienodinti tiesioginių ES išmokų visoms ES valstybėms narėms ir dėl to Lietuvos žemdirbiai turės blogesnes konkurencines sąlygas, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis.
„Po įstojimo 2004 metais prabėgo geras dešimtmetis, deja, tos sąlygos ūkininkauti senojoje Europoje ir naujojoje Europoje nėra vienodos. Paimkime tiesiogines išmokas. Turėjome daug vilčių, kad nuo 2014 metų jos bus suvienodintos, tačiau net ir 2020-aisiais jos sieks tik 75 proc. bendrojo ES vidurkio. Jis šiandien yra 268 eurai, o Lietuvos tada bus tik 196 eurai. Dabar yra 143 eurai“, – aiškino K. Starkevičius.
Jis taip pat priminė, kad Lietuvos žemdirbiai kovo 22 dieną vykusiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime išreiškė kategorišką nuomonę pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje.
K.Starkevičiaus poziciją palaiko „darbiečių“ deleguotas dabartinis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Portalui balsas.lt jis patvirtino, kad Lietuva ieško galimybės dar kartą pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams.
„Reikia išnaudoti galimybę atnaujinti derybas su ES institucijomis dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ES piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo. Ir tai reikia daryti kuo skubiau, sutelkus visų Lietuvos institucijų, politinių partijų, žemdirbių savivaldos jėgas. Juk terminas – 2014 metų gegužė – nenumaldomai greitai artėja“, – sakė V. Jukna.
Tačiau, ministro teigimu, reikia pasiruošti ir kitai situacijai, jei derybos su ES nepavyks ir termino dar kartą pratęsti negalėsime. „Siūlau įstatymuose numatyti kuo daugiau saugiklių, kurie apsaugotų nuo žemės išpardavimo užsieniečiams. Aiškūs, konkretūs saugikliai turi suteikti pirmumą įsigyti žemę Lietuvos ūkininkams, kurie tikrai dirba, o ne spekuliuoja didžiausiu mūsų turtu – žeme“, – portalui balsas.lt sakė V. Jukna.
Premjeras: jeigu galima, reikia pratęsti
Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, ministrų kabinetas šį klausimą svarstys tik po to, kai parlamentarai nuspręs, kad Vyriausybė turi ieškoti galimybių atnaujinti derybas su ES dėl galimybės pratęsti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimą. Tačiau jis prasitarė manantis, kad mūsų šalis turėtų to siekti.
„Mano asmenine nuomone, reikėtų siekti, kad būtų leista pereinamąjį laikotarpį dar pratęsti“, – sakė jis.
A. Butkevičiaus teigimu, tai būtų tikslinga, nes ekonominė ir finansinė situacija Europoje nėra gera. Be to, anot premjero, pasinaudojus tuo, kad žmonių pajamos yra mažos, rinkoje gali prasidėti spekuliacija, o gyventojai gali „spontaniškai priimti sprendimus parduoti žemę“, dėl kurių vėliau gailėsis.
Liberalai: kas nori, ir dabar gali nusipirkti
Dar praėjusią savaitę savo poziciją išsakę parlamento opozicijoje dirbantys Lietuvos liberalų sąjūdžio (LS) atstovai teigė siekiams dar kartą atidėti galimybę užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės nepritariantys. Anot Eugenijaus Gentvilo ir Remigijaus Šimašiaus, už siekio pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams kyšo stambių žemvaldžių ausys.
Pasak E. Gentvilo, dėl dešimtmetį, nuo pat Lietuvos stojimo į ES, trunkančio draudimo parduoti žemę užsieniečiams šioje rinkoje nebuvo sveikos konkurencijos, todėl žemės ūkio paskirties žemę tūkstančiais hektarų pigiai supirko didžiosios šalies žemės ūkio bendrovės, o ją pardavusieji dažnai liko prie suskilusios geldos. Anot liberalų, žemės supirkėjai siekia dar kartą pratęsti apribojimų galiojimą, kad galėtų nusipirkti dar daugiau, o paskui brangiai parduoti.
„Šiuo atveju svarbu netgi ne Lietuvai gresiančios ES sankcijos, netgi ne tas užsienietis, kuris galėtų įsigyti žemės Lietuvoje. Svarbu Lietuvos žmogus, žemės savininkas, kuris jau daug kartų buvo apgautas apsukruolių, dirbtinėmis užkardomis apribojus mūsų žemės pardavimo rinką. Dabar norima tėkšti dar vieną antausį Lietuvos žemės savininkams, taip pasitarnaujant stambiųjų žemvaldžių interesams. Dalis žemės nupirkta kaip nekilnojamasis turtas ir bus parduota, kai bus galima perparduoti žemę gerokai brangiau“, – aiškina E. Gentvilas.
Kadangi dirbtinai sumažinama žemės kaina, apribojimai, anot LS atstovų, nenaudingi ketinantiems ją parduoti, o bene labiausiai apgauti tie žmonės, kurie susigrąžino sovietmečiu nacionalizuotą žemę ir tapo susiklosčiusios situacijos įkaitais.
„Jie žino, kad žemės kaina šiandien, ko gero, per maža, ir nenori parduoti. Jie turi vilčių, kad kai žemę bus galima parduoti užsieniečiams, kad uždirbs daugiau, ir laukia. Jie turi keliasdešimties tūkstančių litų vertės turtą, bet suvokia, kad dabar parduoti – grynas nuostolis. Bet jie patiria nuostolių ir dabar, nes iš ūkininko už nuomą gauna vos keletą maišų bulvių“, – aiškino R. Šimašius.
Pasak liberalų, dėl to nukenčia ir ūkininkai, kurie norėtų iš atgavusiųjų žemę pirkti jų sklypus. Todėl esą ir reikia panaikinti dirbtinius barjerus, kad žemės savininkai galėtų parduoti ją už realią kainą. Kita vertus, teigia liberalai, nepaisant draudimo, jau dabar dalis žemės faktiškai priklauso užsieniečiams, nes niekas jiems netrukdo įsigyti susipirkusių žemę akcinių bendrovių akcijų. „Žinome, kad įstatymų apribojimus įsigyti žemės kai kurie užsieniečiai jau dabar dviem ėjimais apeina – mūsų šalyje steigdami įmones ar įsigydami žemių turinčių Lietuvos bendrovių akcijų“, – tvirtino R. Šimašius.
Pavadinę politikų siūlymus siekti, kad draudimas įsigyti žemę užsieniečiams būtų pratęstas, žmonių mulkinimu, kadangi stojimo į ES sutartyje numatyta, kiek gali tęstis pereinamasis laikotarpis, parlamentarai taip pat sakė abejojantys, ar daug užsieniečių norės pirkti žemę Lietuvoje, todėl iš tikrųjų jos kaina nekils tiek, kiek viliamasi.
Ūkininkai: norintieji pirkti žemę turėtų deklaruoti turtą ir pajamas
„Aš manau, kad terminas turėtų būti pratęstas dar trejiems metams. Mes dar tik kuriame ūkius, jaunimas dar tik pradeda kurtis ir neturi tiek apyvartinių lėšų, kad galėtų ir pastatus pasistatyti, ir žemės ūkio technikos įsigyti, ir žemės nusipirkti. Jei mes dabar leisime pirkti žemę užsieniečiams, Lietuvos ūkininkai pateks į nelygią finansinę kovą, nes senosiose ES šalyse sukauptas kapitalas yra didesnis“, – portalui balsas.lt sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Jis pridūrė manantis, jog reikėtų priimti specialius teisės aktus, kad negalėtų piktnaudžiauti tie, kurie superka žemę užsieniečiams jų pinigais. „Jie superka žemę ne už savo pinigus, o laikui bėgant ją perrašys tiems patiems užsieniečiams“, – aiškino ūkininkas. J.Talmantas ir taip pat pritarė teigiantiesiems, kad nemažai užsieniečių jau dabar yra įsigiję Lietuvoje žemės, nes saugiklių iki šiol buvo nepakankamai.
Paklaustas, kaip būtų galima to išvengti, J. Talmantas sakė: „Ir juridinis, ir fizinis asmuo, kuris nori pirkti žemę, turėtų privalomai pateikti turto deklaraciją. Ir iš karto būtų matyti, ar jo pinigai švarūs, ar ne.“
J. Talmantas paneigė liberalų teiginį, kad dėl to, jog vieni nenori parduoti žemės pigiai, kiti priversti nuomoti, o nuomojama ji pusvelčiui. „Nuomojama ne pusvelčiui. 5–6 šimtai litų už hektarą – tai ne pusvelčiui. Ir Europoje beveik tokios kainos“, – sakė jis.
Dar vienas argumentas, dėl ko reikėtų pratęsi draudimą užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę, pasak J. Talmanto, būtų tai, kad mūsų žemdirbiai gauna vis dar gerokai mažesnes išmokas negu senųjų ES šalių. „Jei išmokos būtų didesnės, gal jau ir mes būtume nusipirkę“, – aiškino ūkininkas. Tačiau jis nelinkęs manyti, kad leidus pirkti žemę užsieniečiams, jos kaina pakils.„ Niekas nepakils, tik lengviau nusipirkti bus. Jie žino mūsų rinkos kainas ir sako, kad vis tiek nemokės daugiau“, – aiškino jis.
K. Mozeris: už gerą kainą patriotai žemę parduos pirmieji
Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris ketinimus siekti dar kartą pratęsti draudimo pirkti žemę užsieniečiams galiojimą vadina politiniais žaidimais.
„Dabar vyksta lenktynės, kas didesnis patriotas. Tai politiniai žaidimai. Žemės jau dabar bet kuris užsienietis gali nusipirkti. Steigia arba perka įmonę, ir įmonė gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“, – sako jis ir aiškina, kad nesvarbu, jog užsienietis negali įsigyti pačios žemės ūkio bendrovės – jis gali įsigyti bendrovės akcijų.
„Yra bendrovių, kurių akcijos parduodamos, pavyzdžiui, Lenkijos vertybinių popierių biržoje. Jeigu koks nors lenkas nusipirks tos įmonės akcijų, praktiškai jam atiteks ir dalis žemės. Tai žino vis“, – balsas.lt sakė K. Mozeris.
Anot jo, yra ir kita problema – niekas nekontroliuoja ir kito dalyko. „Laikiname žemės įsigijimo įstatyme yra numatyta riba – 500 hektarų asmeniui, bet niekas netrukdo tam pačiam žmogui steigti keletą įmonių. Kaip jie veikia – turi žemės vystymo įmonę 1, žemės vystymo įmonę 2, 3,5,8. Ir kiekviena turi po 500 hektarų, o akcininkas gali būti ir vienas žmogus.“
K. Mozeris taip pat stebėjosi, kad k. Starkevičius „agituoja nesilaikyti stojimo į ES sutarties ir aiškina, kad sieti tiesiogines išmokas žemdirbiams su žemės pardavimo ribojimu negalima.
„Išmokas mes paimsime, o sutarties nevykdysime, nes mums tai nenaudinga? Tačiau tiesioginės išmokos neturi nieko bendro su žemės įsigijimu. Ankstesnė Vyriausybė buvo labai silpna ir nesugebėjo išsiderėti mūsų žemdirbiams didesnių tiesioginių išmokų, bet to negalima sieti su žemės pardavimu. Be to, ES sutartyje nenumatyti konkretūs terminai, kada išmokos lietuvių ūkininkams turėtų susilyginti, pavyzdžiui, su danų ūkininkų gaunamomis išmokomis. Graikija, Ispanija – seniai ES šalys, ir jų ūkininkai gauna mažesnes išmokas už kai kurių kitų šalių“, – aiškino vienas LŽSS vadovų. Anot jo, išmokų dydis skaičiuojamas pagal tam tikras formules, ir Lietuvos ūkininkai gauna tiek, kiek priklauso, o stojimo į ES sutartyje net nėra numatyta, kad po tam tikro laiko išmokos turėtų būti suvienodintos. Paklaustas, ar iš esmės įmanoma išsiderėti, kad draudimo pirkti žemę užsieniečiams – ES piliečiams terminas būtų pratęstas, K. Mozeris sakė tuo abejojantis.
„Manau, kad tai neįmanoma, nes reikėtų keisti pačią stojimo į ES sutartį. Be to, jie ir argumentų neturi. Pavyzdžiui, tai, kad dar nebaigtas žemės grčąžinimas – nebūtų argumentas, nes kalbame ne apie valstybinės, o privačios žemės pardavimą. Būčiau labai nustebintas, jei ES nuspręstų padaryti išimtį. Čia tas pats, kaip su Ignalinos atomine elektrine – įsipareigojime uždaryti, vadinasi, uždarome“, – dalijosi mintimis K. Mozeris. Jis taip pat priminė, kad apribojimų, dėl kurių dabar kryžiuojamos ietys, panaikinimas nereiškia, kad žemę Lietuvoje pirks kas tik panorėję, nes leidimas galios tik ES šalių piliečiams. Kita vertus, jis abejoja, ar daug užsieniečių apskritai norės pirkti žemę Lietuvoje.
„Statistikos departamento duomenys rodo, kad ūkininkai žemę perka aktyviai. 2011 metais parduota 136 tūkst. hektarų. Bet daugiausia pirko mūsų ūkininkai ir tik 15 tūkst. hektarų pirko juridiniai asmenys – potencialiai galintys būti užsieniečiais. Vadinasi, susidomėjimo nėra“, – sakė K. Mozeris. Todėl, anot jo, labai abejotina, kad panaikinus apribojimus žemės kaina labai išaugs.
„Aš neturiu iliuzijų, kad kaina kils. Pagrindinė priežastis – mūsų ūkiai labai maži. Užsieniečiai domėtųsi gerokai didesniais, konsoliduotais plotais po 500–1000 ha – vienoje vietoje. Tokių nėra daug, o trihektarių vaikytis joks užsienietis čia neatvažiuos“, – sakė jis. „Visas šitas triukšmas reikalingas dėl kelių priežasčių. Yra grupuotės, kurios superka – ūkininkai ir spekuliantai. Pastarųjų interesas – kuo pigiau supirkti kuo daugiau žemės. Tam, kad žmonės, kurie gal būt tikėjosi gauti iš užsieniečių keliais litais daugiau ir laukė, pultų į neviltį ir pigiai jiems atiduotų žemę, daroma viskas – didinami mokesčiai, gąsdinama, kad niekada neleis užsieniečiams parduoti ir panašiai. Beveik garantuoju, kad šitie patriotai, supirkę pigiai žemę iš savininkų, kurie atgavo nuosavybę, pirmieji parduos gerai pasiūliusiems užsieniečiams. Kaip sakė vienas politikas – viskas daroma tam, kad nustumtų varguolį nuo žemės“, – sakė K. Mozeris.
„Kitas etapas būtų toks: pridėtas sąrašas, kam ir už kiek galima parduoti žemę“, – ironizavo LŽSS pirmininko pavaduotojas K. Mozeris.
Žiupsnelis statistikos
Seimas K. Starkevičiaus projektui po pateikimo pritarė. Už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 18 parlamentarų. Dabar jis bus svarstomas Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti gegužės 9 dieną.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, 2001–2012 m. Lietuvoje parduotos žemės ūkio paskirties žemės plotas siekia 1,86 milijono hektarų. Remiantis LS atstovų viešai pateikta informacija, didelę dalį žemės įsigijo 10 didžiausių Lietuvos kapitalo bendrovių, kurios 2011 m. valdė daugiau nei 100 tūkst. hektarų žemės.
