Lietuvos veterinarijos akademijos siūloma modernaus veislinės vertės nustatymo centro statybų vizija šalies gyvulių augintojų asociacijų atstovams primena didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio užmojus.
Kalbant apie naujoves reikėtų orientuotis į naujausius genetikos mokslo laimėjimus – genominę selekciją, kai gyvulių veislinė vertė nustatoma iš genų sekų. sxc.hu nuotr.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės komitete Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos prorektoriaus veterinarijai Antano Sederevičiaus pristatytas veislinės vertės nustatymo centro projektas sulaukė prieštaringos reakcijos. Gyvulių augintojai nuogąstauja, kad pasinaudojus ES lėšomis Lietuvoje gali išdygti esą ekonomiškai nepagrįstas objektas.
Veislininkystei siūlo proveržį
„Lietuvos veislininkystei reikia proveržio. Centre numatyta gyvūnų embrionų transplantacija, kuri pagerintų veislinę vertę, būtų kaupiama duomenų bazė, vykdoma mokslinė ir plati švietėjiška veikla, rengiamos gyvūnų parodos ir aukcionai. Įvertinus veislinę vertę būtų padidinta pridėtinė prekinė vertė“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino LSMU Veterinarijos akademijos prorektorius A.Sederevičius.
Gyvulių augintojų asociacijų atstovai sako, kad tai tėra skambūs šūkiai. O koks centro tikslas, ekonominis efektyvumas ir kam jis būtų naudingas, lieka nesuprantama. Anot jų, A.Sederevičius neįvardijo ir pateiktos centro vizijos autorių.
„Projekte numatyta statyti 1 500 vietų amfi teatrą. Tai šokiruoja. Kam mums reikia tokio monstro?! Kyla klausimas, ar sugebėsime išnaudoti tą objektą. Ši kepurė tikrai ne pagal Jurgį!“ – įsitikinęs ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos žalųjų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovas Jonas Lingys.
„Jeigu idėjos autoriai galėtų padaryti tokį stebuklą – nustatyti veislinė vertę pasižiūrėję į gyvulį, būtų nuostabu. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip nustatoma veislinė vertė. Mano supratimu, ji pradedama nustatyti tvarte, o ne kažkokiame mistiškame veislinės vertės nustatymo centre“, – pateikto projekto priblokštas kalbėjo veislininkystės įmonės „Litgenas“ vadovas Gintaras Kascėnas.
Pasak A.Sederevičiaus, iš pradžių projekto įgyvendinimo sąnaudos buvo arti 100 mln. Lt. Vėliau suma sumažinta perpus, o dabar – iki trečdalio. Asociacijų atstovai teigė, kad posėdyje minėta projekto vertė – apie 40 mln. Lt.
Susirūpinę dėl išlaikymo naštos
Gyvulių augintojų asociacijų vadovai nustebę, kad dėl naujo centro vizijos nebuvo diskutuota su jais, neklausta jų nuomonės ir pasiūlymų. Juk toks objektas turėtų tarnauti būtent gyvulių augintojų interesams. „Jis nebuvo derintas su asociacijomis, kurioms ir turėtų būti skirtas. Į jį investuoti numatytą sumą galima būtų racionaliau išnaudoti sustiprinant jau turimus objektus“, – neabejoja Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius.
Anot augintojų asociacijų atstovų, abejonių kelia ne tik šio objekto statybos, bet ir jo išlaikymas ateityje. „Ne mūsų pečiams toks centras. Vokietijoje tokie pastatai kuklesni. Airijoje teko matyti didelį centrą, tačiau ten ūkininkai augina milijoną pieninių ir tiek pat mėsinių galvijų. O pas mus belikę viso labo apie 400 tūkst. galvijų. Kasmet jį išlaikyti reikėtų didžiulių lėšų. Augintojai to nepajėgs, o išlaikyti iš valstybės biudžeto būtų lėšų švaistymas. Asociacijos net neišgalės nuomotis tokių patalpų paro doms ar aukcionams rengti“, – dėstė D.Dzekčiorius.
Pasak J.Lingio, Veislininkystės komitetas siūlytų nemėtyti pinigų abejotinų objektų statyboms, o stiprinti Lietuvos gyvulininkystės instituto bazę, diegti naujas technologijas.
„Parodas galima būtų kukliau organizuoti, kaip tai daro mūsų kaimynai. Štai estai turi kuklią amfi teatrinę aikštelę, šalia jų tvartus ir sėkmingai rengia aukcionus. Kam mums tokie didžiuliai pastatai, kai nuolat brangsta jų išlaikymas. Centrui išlaikyti reikės ne vieno tūkstančio litų. O iš kur bus gautos pajamos? Mums nepateikė jokių ekonominių skaičiavimų“, – dideliais užmojais stebėjosi Lietuvos žalųjų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas.
Nežavi siūlomos naujovės
Anot A.Sederevičiaus, gyvulių augintojų asociacijų yra labai daug, jos susiskaldžiusios, kovoja dėl savo interesų, bet nežiūri bendros valstybės politikos.
„Asociacijos pačios pripažįsta, kad veislininkystė netoli pažengusi, tačiau naujovių nenori priimti. Veislininkystei reikia naujų technologijų, todėl centre būtų vykdoma gyvūnų embrionų transplantacija. Tai leistų kur kas greičiau pagerinti veislinę vertę, nes gyvulių produktyvumas kol kas nėra aukštas. Trūksta veislinės medžiagos net vietos rinkoje“, – dėstė A.Sederevičius.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovo Edvardo Gedgaudo tokios naujovės nežavi. „Gyvulių embrionų transplantacijos bumas Europoje jau atslūgęs. Kita vertus, ar turime Lietuvoje pakankamą genetinį potencialą, iš kurio galima būtų gauti embrionų?“ – samprotavo E.Gedgaudas.
Pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovo, kalbant apie naujoves reikėtų orientuotis į naujausius genetikos mokslo laimėjimus – genominę selekciją, kai veislinė vertė nustatoma iš genų sekų. Mokslininkai genomo tyrimą įvardija kaip revoliuciją veislininkystėje.
Centro statyboms lėšos numatytos
Pasak LSMU Veterinarijos akademijos kanclerio Henriko Žilinsko, veislinės vertės nustatymo centro projektas subrandintas prieš 4–5 metus, o vėliau vis tobulintas, derintas su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Pastačius centrą būtų žengtas žingsnis į europinį kontekstą. Centras užsiimtų ne tik veislinės vertės vertinimu, bet kartu su ŽŪM ir veislininkystės plėtra“, – naujus planus dėstė H.Žilinskas.
Anot LSMU Veterinarijos akademijos kanclerio, daug investuota į šios mokymo įstaigos mokslinę bazę, kuri tarnautų veislinės vertės nustatymui. O naujame centre, kurį planuojama statyti akademijos praktinio mokymo ir bandymų centro teritorijoje, būtų įrengtas maniežas, gamybinės ir pagalbinės patalpos.
„Ta vizija ne tokia auksinė, kad niekas neprieštarautų. Nuomonių buvo visokių, gal tartasi ne su visais. Dabar laukiame ministerijos apsisprendimo, ar bus šiemet skelbiamas konkursas“, – sakė H.Žilinskas.
Jei tai būtų tik vizija, gyvulių augintojai teiktų siūlymus. Tačiau jiems susidarė įspūdis, kad šio projekto įgyvendinimas jau pajudėjo. Gyvulių augintojų asociacijų atstovai tvirtino, jog Veislininkystės komiteto posėdyje buvo pasakyta, esą nepritarus projektui ir nepasinaudojus ES parama, tektų mokėti baudą.
„Jokie darbai nepajudėjo. Tegu tie, kas taip sako, neklaidina žmonių. Reikia stiprinti veterinarijos mokslą, veislininkystę. Jei to nedarysime, jau rytoj skaičiuosime praradimus. Apie statybas ir naujas arenas nieko nežinau. Kaune jau yra viena arena, kur žaidžiamas krepšinis. Daugiau jų nereikia“, – „Valstiečių laikraščiui“ pareiškė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Galimybė ES lėšomis remti veislinės vertės nustatymo centrą numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programos priemonėje „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“. Pagal šios priemonės veiklos sritį „Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas“ centro statyboms fi nansuoti numatyta atseikėti 34,5 mln. Lt.
„Kai stojome į ES, atrodė, kad reikia gyvulių, gėlių aukcionų. Atsiradus interneto prekybai, informacinei sklaidai, jie praranda prasmę. Modernus veislininkystės centras, kuriame būtų įdiegtos pažangios technologijos, Lietuvai reikalingas. Tačiau reikia orientuotis į naujoves, o ne į dar vienos salės statybas. Prieš kelerius metus pasiūlytame projekte matėsi, kad centro funkcionavimas būtų nerentabilus, ir nežinia, ar naudingas žemdirbių bendruomenei. Dabar nežinau, ką jie siūlo. Kai bus paruoštas projektas, tada ir vertinsime“, – tvirtino ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Idėją reikėtų palaikyti
Bronius Markauskas, ŽŪR vicepirmininkas
ŽŪR buvo diskusijos dėl centro. Jo statybos siejamos su integruoto mokslo, studijų ir verslo centro slėnio „Nemunas“ steigimu. Norima sukurti reikiamą infrastruktūrą ir veislininkystei, nes dabar tam reikalingos bazės neturime. Siūlyta tai daryti Lietuvos gyvulininkystės instituto bazėje, bet ši įstaiga neparodė entuziazmo. Yra unikali galimybė pastatyti tokį centrą ES paramos lėšomis. Tą idėją reikėtų palaikyti. Plėtota mintis, kad gyvulius reikėtų pardavinėti tik per aukcionus ir vietos perdirbėjams. Tame centre ir pačios asociacijos galėtų glaustis. Kokio dydžio centras turėtų būti, reikia diskutuoti.
VL žurnalistė Vida Tavorienė
