Daiva Savickienė
Planuojama galimybė pagalvės mokestį leisti susirinkti visoms savivaldybėms dirbantiems šioje srityje žmonėms kelia nemažai klausimų.
Šalies Vyriausybė pritarė siūlymui turisto – vadinamąjį pagalvės – mokestį rinkti ne tik šalies kurortuose, bet visoje šalyje. Jei tam pritars Seimas, savivaldybės pačios apsispręs dėl rinkliavos už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra – tai padės ar pakenks lankomumui. Jos taip pat apsispręs, ar tam tikroms grupėms žmonių taikyti nuolaidas. Sumanymas skamba neblogai, tačiau vis tiek abejojama, ar toks mokestis padėtų pritraukti turistų.
O kokia nauda?
Šiuo metu rinkliava už nakvynę apgyvendinimo įstaigose renkama tik Druskininkuose, Birštone ir Palangoje. Palangos miesto savivaldybės Rinkliavų skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė sako, kad surinktas mokestis panaudojamas infrastruktūrai gerinti. Pavyzdžiui, iš pernai surinktų lėšų įrengiamas grojantis fontanas.
Ankstesniais metais surinkta rinkliava investuota į turizmo infrastruktūrą. Ž. Žulkuvienės manymu, tokia politika pasiteisino. 2013 metais surinkta beveik 750 tūkst. litų (apie 217 215 eurų), pernykštė suma taip pat buvo panaši.
Pasak specialistės, žmonėms nekyla klausimų, nesipiktinama, nes aiškiai įvardijama, kam šie pinigai bus skiriami – Palangai gražinti. Toks mokestis šiame kurorte renkamas nuo 2012 metų birželio visose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Vienam žmogui tai atsieina 30 euro centų, išimtys taikomos vaikams iki dešimties metų ir ligoniams.
Ž. Žulkuvienė sutinka, kad kiekvienas miestas turėtų apsispręsti, ar jam pagalvės mokestis būtų naudingas. „Jei bus galimybė, manau, dauguma miestų ja pasinaudos“, – vis dėlto neabejoja palangiškė. Preliminariais skaičiavimais, jei Vilnius nustatytų 58 euro centų (2 litų) pagalvės mokestį, pajamos iš jo sudarytų apie 580 tūkst. eurų (2 mln. litų) per metus.
Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė sako, kad kalbai pasisukus apie mokesčius, visada būna dvi pusės – paprastai nauji mokesčiai nieko nenudžiugina. D. Tankūnaitė sako suprantanti, kai toks mokestis įvedamas vietose, kurios populiarios, gražios ar kur norima apriboti žmonių srautus. Tačiau kitur su pagalvės mokesčiu prisikviesti turistų gali būti dar sudėtingiau – jų ir taip nėra daug.
Kita vertus, sako Panevėžio turizmo informacijos centro vadovė, galbūt analitikai yra viską apskaičiavę ir gali pagrįsti mokesčio racionalumą.
Kaip pavyzdį D. Tankūnaitė pateikia Latvijos sostinę. Ryga – žvaigždė Baltijos pakrantėje, tačiau, siekdama pritraukti kuo daugiau turistų, sutvarkė aikšteles, ir dabar žemėlapyje galima surasti, kur yra ilgalaikio ar trumpalaikio nemokamo stovėjimo autobusų aikštelės šiame mieste. D. Tankūnaitės teigimu, apklausus Rygos apgyvendinimo įstaigas, paaiškėtų, kad apkrova nesiekia to geidžiamo rodiklio.
O apie Panevėžį centro direktorė gali pasakyti tik tiek: „Nemanau, kad taip gerai gyvename kaip Vilnius.“
Mokėtų ir vietiniai
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad prieš įvesdamos vadinamąjį pagalvės mokestį savivaldybės turėtų susitvarkyti su kita problema – apartamentų nuoma nakčiai.
Šios paslaugos teikėjai dabar viešbučiams sudaro didžiausią konkurenciją: išsiima esą verslo liudijimą ir praktiškai nemokėdami mokesčių dirba. E. Šiškauskienės įsitikinimu, tokią veiklą reikėtų reglamentuoti įstatymais, kad siūlantieji tokias paslaugas atitiktų tam tikrus reikalavimus, kartu su kitais mokėtų tokius pat mokesčius. Čia praverstų ir Turizmo departamento kontrolė. Dabar gi, E. Šiškauskienės aiškinimu, spaudoje skelbimų puslapiuose galima aptikti šimtus nakvynės svečiams pasiūlymų – dar ir su pusryčiais.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė neneigia – politikai labai gražiai pateikia pagalvės mokesčio idėją. Tačiau jie nutyli, kad savivaldybėms priėmus tokį sprendimą, pinigus mokėtų ne tik atvykstantys turistai, bet ir vietiniai – išskyrus vaikus iki 7 metų, galbūt dar kelias išimtis.
Palangoje, Druskininkuose ar Birštone šie mokesčiai pasiteisina. Asociacijos prezidentės manymu, vis dėlto reikėtų atsižvelgti į tai, kad tai nėra didmiesčiai ir juose santykiai kiek kitokie – verslininkai ir miesto valdžia pažįsta vieni kitus, žino apie bėdas, glaudžiai bendradarbiauja. Didmiesčiuose, anot jos, situacija visai kita.
Kyla nemažai klausimų
Tokie mokesčiai nemaloniai nustebina ir atostogauti ar keliauti sumaniusius žmones. Jie susiranda nakvynę iš anksto, užsisako internetu ir susimoka, tačiau atvykus į vietą paaiškėja, kad reikia primokėti. Jei keliaujama su šeima, gali susidaryti ne tokia ir menka suma.
E. Šiškauskienės manymu, jei pagalvės mokestis visgi atsirastų visoje šalyje, surinkti pinigai turėtų būti skiriami, pavyzdžiui, ir rinkodarai – naujų skrydžių krypčių paieškai, šalies reklamai pasaulyje ir panašiai. Dalykams, padedantiems pritraukti į mūsų šalį daugiau turistų. Šis mokestis neturėtų nukeliauti tik infrastruktūrai – keliams tvarkyti ar savivaldybių skoloms padengti.
Kelia E. Šiškauskienei klausimų ir tikslas mokestį Lietuvoje taikyti tik apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms – štai Austrijoje pagalvės mokestis imamas ir vandens atrakcionų parkuose, pramogų centruose.
Nei latviai, nei estai, nei lenkai, E. Šiškauskienės duomenimis, tokio mokesčio išvis neturi, tad Lietuvai jis pliusų nepridėtų. Be to, niekas negali būti tikras, kad tarifas nuo kelių dešimčių euro centų nepakils iki euro, o vėliau ir dviejų.
