Į Briuselį vakar susirinkę Europos Sąjungos vadovai priversti sukti galvą: nežinia, kada iš ekonomikos duobės išsikapstys Graikija, o tarptautinės rinkos jau skambina pavojaus varpais dėl Ispanijos.
Skolintis neketina?
Pasitikėjimas penktąja Ispanija rinkose smuko pasklidus kalboms, esą iš skolų liūno ispanus ruošiasi traukti tarptautiniai kreditoriai. Nors Madridas ir Briuselis suskubo paneigti gandus apie pagalbos planą, tą patį padarė ir Tarptautinis valiutos fondas, kurio vadovas Dominikas Strosas-Kanas (Dominique Strauss-Kahn) šiandien vieši Ispanijoje, panikos tai nesustabdė.
Rinkas gąsdina ir Ispanijos nekilnojamojo turto krizė, sukėlusi nuosmukį Europos bankų sektoriuje, tad ES lyderiai Briuselyje pareiškė, kad bankų sektoriaus veikla nuo šiol bus akyliau ir griežčiau prižiūrima. Užsiminta ir apie mokestį bankams.
Briuselyje sutarta, kad bus kontroliuojama ir bloko narių finansų politika. Kiekvienai ES šaliai gali tekti derinti biudžeto planus su Europos Komisija. Taip pat lyderiai kalbėjo apie sankcijas valstybėms, kurios pažeidžia ES finansinius įstatymus.
Taisyklės visiems vienodos
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pritarė, kad Bendrijos narės privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, netaikydamos jokių jį švelninančių nuolaidų.
Tačiau Lietuvos vadovė tvirtino nemananti, kad sudėtinga finansinė padėtis Ispanijoje kelia pavojų euro zonai ar Europos ekonominei padėčiai. Pasak D.Grybauskaitės, jei prireiktų, Madridas turi teisę kreiptis paramos į specialų paramos fondą.
Prognozės niūrios
Ispanijos ekonomikos padėtis lieka sudėtinga. Šalies biudžeto deficitas ir valstybės skola siekia rekordines aukštumas, o skolinimosi išlaidos itin didelės. Rinkose vis garsiau abejojama, kad Ispanija sugebės grąžinti skolas.
ES lyderiai ėmėsi raminti rinkas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė esanti įsitikinusi, kad Ispanijos taupymo planas veikia, bet reformų rezultatams reikia laiko. Kiti ES lyderiai negailėjo kritikos pačioms rinkoms, esą pastarosios specialiai kelia paniką.
Ekonomistai spėja, kad Ispanijai, matyt, teks prašyti pagalbos. Nors šalis turi mažesnę valstybės skolą nei Graikija, Vokietija ar Prancūzija, padėtį smarkiai komplikuoja kilusi bankų krizė, deficitas ir 20 proc. siekiantis nedarbo lygis.
“Jei tendencijos rinkose nesikeis, Ispanijai teks prašyti milžiniškų sumų savo ekonomikai gelbėti", - tvirtino ekonomistas Danielis Grosas (Daniel Gros). Pasak jo, Ispanijos valdžios paskelbtas taupymo planas įrodo, kad Madridas nori atitikti reikalavimus paskolai gauti.
Stasys JAKELIŪNAS - ekonomistas:
Svarstymai Briuselyje vargu ar labai smarkiai paveiks tarptautines rinkas Baltijos šalių ir Lietuvos atžvilgiu. Lietuva yra periferijoje ir svarstymai Europos Sąjungoje vargu ar įtikins rinkas, kad mums skolinti reikia pigiau. Be to, mes kartą jau pasiskolinome brangiai, todėl rinkos mums daugiau pigiai skolinti nenori. Tad reikia mažinti skolinimąsi ar bent jau ieškoti pigesnių alternatyvų. Ir aktyviai ieškoti. Mes kol kas tik kamšėme biudžeto skyles negalvodami, kad dėl palūkanų vėliau niekada negalėsime sumažinti savo biudžeto deficito. Pavyzdžiui, graikai - jie nesiskolino iš tarptautinių rinkų, nes gerai supranta ką reiškia 8-9 proc. palūkanos.
