Incidentas tarp Lenkijos ir Baltarusijos, kilęs pirmoje vasario pusėje, nuskambėjo toli už šių šalių sienų. Kaip rašė laikraštis „Gazeta Wyborcza“, tai rimtas „testas Europos Sąjungai“, ar ji išlaikys savo narių gynimo egzaminą. Gali būti, kad Europoje atsiranda dar vienas etninės įtampos židinys, kuriam užgesinti prireiks didžiulių pastangų.
Incidentas kilo po to, kai vasario 8 d. Minsko srities Ivenčio mieste Minskas norėjo uždaryti Lenkų namus. Pareigūnai iš Lenkų namų išvarė visus jų darbuotojus, aprašė turtą, o pastatą laikė apsuptą. Jų ginti važiavo nemažas būrys lenkų iš Gardino, juos pakeliui sulaikė milicija, tačiau vėliau paleido. Čia taip pat buvo atvykę Lenkijos ambasados Baltarusijoje darbuotojai. Lenkų judėjimo vadovė Teresa Sobol pareiškė, kad namai buvo užgrobti, pakeistos visos spynos, o tai trukdo veikti tautinei regioninei organizacijai. Iki 2003 m. šioje vietoje buvo universalinė parduotuvė, vėliau lenkų diaspora ją nusipirko ir suremontavo.
Vasario 17 d. įtampa dar padidėjo, kai pakeliui į Voložino teismą, kur buvo nagrinėjama lenkų pasipriešinimo pareigūnams byla ir pastato perdavimas legaliai Minsko toleruojamai lenkų organizacijai, buvo sulaikyta apie 50 judėjimo aktyvistų. Skandalas įgavo platų tarptautinį pobūdį.
Dėl šio incidento Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis kalbėjo su Baltarusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Martynovu, o Lenkijos Seimo ryšių su užsienyje gyvenančiais lenkais komisija pareiškė, kad Lenkija turi taikyti vizų sankcijas asmenims, kurie susiję su Baltarusijos lenkų sąjungos (BLS) narių sulaikymu.
Lenkija gali pareikalauti Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai, rašoma rusų dienraščio „Nezavisimaja gazeta“ straipsnyje. Minską Lenkijos parlamente kritikavo lenkų kilmės Europos Parlamento (EP) pirmininkas Jerzy Buzekas, pareikšdamas, kad veiksmai prieš Baltarusijos lenkų sąjungos veikėjus – tai „ataka prieš demokratinę opoziciją“. Oficialioji valdžia turi nutraukti nacionalinių mažumų ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų suėmimus. „Kitu atveju ES svarstys ekonominių sankcijų įvedimo galimybę, pavyzdžiui, vizų ir prekybos apribojimus“, – sakė politikas. Įdomu, kad Varšuva nori, jog 10 vietų EP turinti Baltarusija penkias iš jų atiduotų opozicijos atstovams. Prezidentas Lechas Kaczynskis pareiškė ryžtingą protestą ir susirūpinimą oficialiojo Minsko veiksmais. Lenkija atšaukė savo ambasadorių Minske Henryką Litwiną pasitarti, kai milicija užėmė Baltarusijos lenkų sąjungai priklausantį pastatą; diplomatas kol kas į savo darbo vietą negrąžintas.
Į skandalo vertinimą įsitraukė Paryžius. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Bernard‘as Valero pareiškė manąs, kad lenkų mažumos padėtis Baltarusijoje turi būti svarbi visai Europos Sąjungai, nes žmogaus teisių gerbimas yra vienas svarbiausių dalyvavimo Rytų partnerystės (Euronest) programoje reikalavimų, o Minskas jai pritarė 2009 metais. Neliko nuošalyje ir oficialusis Briuselis. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Catherine Ashton išreiškė susirūpinimą dėl lenkų tautybės piliečių padėties Baltarusijoje ir pažadėjo aptarti šį klausimą su Minsku.
Tačiau šis neketina pasiduoti. Kaip pranešė nepriklausoma Baltarusijos naujienų agentūra BELAPAN, praėjusį antradienį (vasario 16 d.) Baltarusijos užsienio reikalų ministerija Lenkijos ambasadoriui Minske Henrykui Litvinui įteikė notą, kurioje atkreipiamas dėmesys į kai kurių ambasados darbuotojų elgesį kaip neatitinkantį tarptautinių normų, reguliuojančių užsienio diplomatų veiklą akreditacijos šalyje.
Tiesą sakant, savo požiūrį į lenkų bendruomenės organizacijas dar 2005 m. išsakė pats prezidentas Aleksandras Lukašenka. Dar tuomet jis apkaltino Lenkiją, kad ji, „vykdydama iš Vašingtono gautus nurodymus“, mėgina per Baltarusijos lenkus destabilizuoti padėtį šalyje, „plauna protus“ ir eksportuoja į Baltarusiją „svetimas demokratijos vertybes“.
Prieš penkerius metus suskilusi lenkų tautinės mažumos organizacija BLS (arba lenkiškai UPB) visuomeninio susivienijimo statusu įsteigta 1990 m. spalį. Politinių aistrų sūkuryje BLS atsidūrė 2005 m. liepą. Baltarusijos teisingumo ministerija nepripažino 5-ojo organizacijos suvažiavimo, per kurį BLS pirmininke pirmai ketverių metų kadencijai buvo išrinkta 37-erių Andzelika Borys, sprendimo. Gardine buvo surengtas dar vienas sąjungos suvažiavimas ir išrinkta oficialiosios valdžios remiama vadovybė, kurią iki šiol kritikuoja „atskilusios“ BLS nariai. Tačiau „teisėtos“ organizacijos, kurią pripažino Baltarusijos teisingumo ministerija, vadovų nepalaiko oficialioji Varšuva.
Baltarusijos valdžia baiminasi šalyje gyvenančių lenkų „penktosios kolonos“, tai yra „spalvotųjų“ revoliucijų importo. Iki konfliktų ir pasidalijimų Baltarusijos lenkų sąjunga buvo visuomeninė organizacija, jos įstatuose nebuvo numatyta politinės veiklos, ji turėjo 25 tūkst. narių, rašoma BBC tinklalapyje. Dabar Baltarusijoje veikia dvi Baltarusijos lenkų sąjungos. Minskas teisėta laiko tą sąjungą, kurios pirmininku 2005 m. buvo išrinktas Jozefas Lucznikas. Jo išrinkimas ir tapo pretekstu Baltarusijos lenkų sąjungai skilti. Baltarusijos ambasados Vašingtone tinklalapis oficialiąją tautinių mažumų politiką aiškina (http://www.belarusembassy.org/) taip: svarbiausias BLS tikslas yra lenkų kalbos, kultūros, tradicijų ir mentaliteto puoselėjimas ir Baltarusijos lenkų atgimimas. Šiuo metu iš 10 mln. šalies gyventojų yra 400 tūkstančių lenkų, daugiausia gyvenančių prie sienos su Lenkija, o BLS turi apie 20 filialų ir daugiau kaip 22 tūkst. narių. Sąjunga leidžia 12 leidinių, apie 12 tūkst. lenkų vaikų mokosi valstybės išlaikomose mokyklose. Joms iš valstybės ir savivaldybių biudžeto 2005 m. buvo skirta apie 1,5 mlrd. Baltarusijos rublių (600 tūkst. dolerių), skelbia svetainė.
O lenkų laikraštis „Nasz Dziennik“ paskutinius Minsko veiksmus prieš BLS laiko inspiruotais Maskvos. „Baltarusijos testas lenkų atžvilgiu yra Rusijos provokacija, nes visi puikiai žino, kad už A. Lukašenkos stovi V. Putinas“, – emocingai rašo laikraščio apžvalgininkas. Lenkijos ir ES uždavinys – išplėšti Baltarusiją iš Rusijos glėbio ir atsikratyti A. Lukašenkos režimo. Tik tuomet, pasak leidinio, lenkų mažumos padėtis atitiks visas Europos tautų bendrabūvio normas.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
