Sukčiai randa vis naujų būdų pasinaudoti žmonių naivumu. Rodos, kad apie galimus sukčiavimus moralizuojama penkiskart per dieną, bet vis dar atsiranda žmonių, kurie vidury baltos dienos sukčiams įduoda savo paskutines santaupas. Pastaruoju metu gudrautojai „persimetė“ į elektroninę erdvę.
Nauja niša pasirodė esanti pelninga. Tačiau čia gudraujama ne tik menamais loterijų laimėjimais. Neatsargus elgesys su elektroninių banko sąskaitų duomenimis žmonėms kartais baigiasi liūdnai – jų vardu paimamos paskolos, o kreditoriams neįaiškinsi, kad pinigai nusėdo sukčių kišenėse.
Pasisavino elektroninį paštą
Temą apie elektroninių sukčių gudrybes išprovokavo redakcijos elektroniniame pašte rastas laiškas nuo neva vieno gargždiškio pedagogo. Angliškai parašytame laiške buvo aiškinama, kad patekęs į bėdą vyriškis negali grįžti iš Didžiosios Britanijos, todėl jam skubiai reikia 1 250 svarų kelionės išlaidoms sumokėti.
Susisiekus su pedagogu šis paaiškino žinąs situaciją. Tokius pat laiškus gavę keli draugai jau teiravosi, kur šuo pakastas. Anot pedagogo, jo elektroninio pašto adresą kažkas pasisavino. Jis svarstė, kad tai galėjo įvykti po to, kai prekybos centre keisdamas nuolaidų kortelę turėjo įrašyti elektroninį adresą. Dėl šio atvejo žmogus nesikreipė į teisėsaugininkus.
Perveda dešimtis tūkstančių
Elektroniniai aferistai vis dėlto randa, kam apsukti galvą. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra tiria keletą atvejų, kai panašiu būdu iš žmonių išviliotos nemažos pinigų sumos.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Brigevičienė pasakojo apie praėjusių metų rudens įvykį, kai viena Klaipėdos rajono gyventoja patikėjo loterijoje laimėjusi 3 milijonus litų. „Į elektroninį paštą buvo gautas laiškas iš neva garsaus Didžiosios Britanijos banko „Barclays“. Pranešta, kad moteris laimėjo 3 milijonus, tačiau norėdama juos atsiimti į nurodytą banko sąskaitą turi pervesti pinigų. Žinoma, ji net nebuvo dalyvavusi jokioje loterijoje. Be to, laiškas siųstas naudojantis yahoo.com adresu. Net nepagalvota, kad toks garsus bankas turėtų turėti savo elektroninį adresą“, – stebėjosi prokurorė.
Nukentėjusioji sukčiams pervedė kelias dešimtis tūkstančių litų. Pasak prokurorės, vėliau moteris vyko į Didžiąją Britaniją ieškoti teisybės, bet ten niekas negalėjo padėti. Kol kas neaišku, ar byla netaps beviltiška.
Paima momentinius kreditus
Jau kurį laiką reklamuojama galimybė gauti momentinius kreditus aferistams irgi paranki. Momentiniam kreditui gauti kartais pakanka tik SMS žinutėje ar elektroninėje sistemoje įrašytų duomenų, akis į akį su paskolos davėjais susitikti nereikia.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Dalia Stonienė akcentavo, kad žmonės turėtų ypač atsargiai elgtis su elektroninės bankininkystės dokumentais, niekam neduoti prisijungimo duomenų. „Tiriame keletą bylų, kur žmonės yra nukentėję būtent dėl neva jiems suteiktų momentinių kreditų. Iš žmonių sąskaitų išskaičiuojama po 300, 500 litų, bet jie to nežino. Dažniausiai apie tai sužinoma tik gavus pranešimą iš kreditorių, jog reikia apmokėti skolą. Neatmetama galimybė, kad dalis žmonių net nežino tapę aferistų aukomis. Jeigu žmogus gauna pastovų atlyginimą, kuris siekia kelis tūkstančius, ir kiekvieną mėnesį netikrina sąskaitos, jis gali net nepastebėti, kad joje trūksta kelių šimtų litų. Ypač, jei sukčiai pasirašo tiesioginio nuskaitymo sutartį“, – svarstė D. Stonienė.
Telefoninei draugei – 5000 litų
Pasak prokurorės D. Stonienės, Lietuvos mastu veikia keturių žmonių tinklas, užsiimantis tokiomis aferomis, tačiau jis dar iki galo neišaiškintas. „Apklausiami nukentėjusieji, ar jie kam nors teikė PIN kodus ir pan. Bet kokiu atveju būtina saugoti savo duomenis. Pametus banko korteles ar prisijungimo slaptažodžius reikia kreiptis į banką, o atsargumo dėlei kada ne kada dar ir pasitikrinti sąskaitos išrašus“, – akcentavo D. Stonienė.
Neseniai prokuratūroje buvo išaiškintas panašus atvejis. Vyriškis, SMS žinutėmis susipažinęs su mergina, po kurio laiko paprašytas davė visus savo banko sąskaitos prisijungimo duomenis. Mergina patikino, kad jai kažkas turi pervesti pinigų, tačiau savo sąskaitos ji neturinti. Vėliau išaiškėjo, kad jo vardu iš šešių kredito įstaigų paimta paskolų už 5000 litų. Žinoma, telefoninė draugė dingo lyg į vandenį.
Ragina tartis su artimaisiais
Prokurorės D. Stonienė ir A. Brigevičienė patarė, kad gavę abejotino turinio laiškų žmonės visada turi pasitikrinti gautą informaciją. „Būdamas protingas žmogus nepuls pervesti pinigų į nurodytą sąskaitą. Tikėti, kad laimėjote loterijoje, nors joje ir nedalyvavote, o už laimėjimą dar pervesti pinigų, yra labai naivu. Juk akivaizdu, kad tai yra apgaulė. Prieš pervedant bet kokias sumas pinigų neaiškiems gavėjams reikėtų pasitarti su artimaisiais, galbūt net pasiskambinti į policiją ir paklausti, ar tikrai egzistuoja tokie asmenys, įmonės“, – sakė D. Stonienė.
„Galbūt žmonės turi labai daug pinigų, jei gali taip lengvai jų atsisakyti, atiduoti net po 5000 litų. Dirbantiesiems tai yra didžiuliai pinigai, o ką jau bekalbėti apie pensininkus, kurie atiduoda savo metų metus taupytus pinigus“, – įsitikinusi prokurorė.
Žaidžia ir morale
Turbūt kiekvienam, besinaudojančiam elektroniniu paštu, yra tekę gauti sopulingą grandininį laišką. Ir čia atsiranda patikinčių, kad išsiuntus Budos skulptūros paveikslėlį penkiolikai draugų po penkiolikos minučių išsipildys slapčiausios svajonės.
O kaip nepadėsi mergaitei, sunkiai sergančiai vėžiu, jei tavo išsiųstas laiškas gali išgelbėti gyvybę?
„Brangieji! Perduokite šį laišką visiems, kuriuos pažįstate ir net kurių nepažįstate! Tai yra nepaprastos mergaitės, kuri greitai paliks šį pasaulį, prašymas... Ji serga vėžiu. Mergaitei liko gyventi tik šešis mėnesius. (...) Išsiųsdami šį laišką kuo daugiau žmonių, Jūs suteiksite mažą viltį jai ir jos šeimai, nes už kiekvieną naujam adresatui išsiųstą laišką Amerikos vėžio draugija skirs 3 ct jos gydymo programai. (...) Tai yra ne jūsų pinigai, o tik jūsų laikas! Perduokite tai, kaip paskutinį prašymą“, – toks laiškas užklydo ir į redakcijos paštą.
Laiško apačioje buvo nurodyti KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikos administratorės Gretos Kupčinskienės kontaktai. Susisiekus su ja moteris atsiduso: „Nejaugi pirmą kartą gavote?“ Pasirodo, šis laiškas elektroniniais paštais keliauja jau kokį dešimtmetį. G. Kupčinskienė patikino, kad laiške pateikiama informacija yra absurdiška, nes net ir Amerikoje nėra tokių stebuklų, kaip elektroniniu paštu perduodami pinigai. Moters kontaktai nurodyti neatsiklausus.
Ar dažnas, gavęs tokį laišką, išdrįstate nepersiųsti? Vadinasi, irgi įkliuvote į sukčių pinkles, tik žala – moralinė.
Jolanta VENSKUTĖ
