Arnas Mazėtis, LRT televizijos laida „Panorama“
Išrinkti Seimo nariai ketverius metus turi ne tik užtikrintą darbo vietą, bet gauna ir nemažai privilegijų. Kai kurie Seimo nariai sutinka, kad kai kurių galėtų atsisakyti arba jas susimažinti, tačiau daugelis tai vadina parlamentinės veiklos garantijomis. Tad ne pirmi metai siūlymas keisti Seimo narių veiklos garantijų įstatymą nepajuda iš vietos.
Prisiekęs Seime, kiekvienas eilinis parlamentaras į rankas gauna maždaug triskart didesnę nei vidutinė algą – daugiau nei 5 tūkstančius litų, naują telefoną, solidžią sumą automobilio nuomai ir kanceliarinėms išlaidoms, apynaujį kompiuterį, įgauna galimybę nemokamai gyventi Seimo viešbutyje, teisinę neliečiamybę, gali samdytis padėjėjus.
Nemokamai įsikurti Seimo viešbutyje teisę turi tie parlamentarai, kurie gyvena toliau nei 25 kilometrai nuo Vilniaus arba sostinėje per pastaruosius penkerius metus neturėjo jokio gyvenamojo ploto. Vilniečiams, norintiems gyventi parlamento viešbutyje, už suteiktą būstą ir komunalines paslaugas tenka mokėti. Tačiau gyvenantieji viešbutyje nėra kontroliuojami, todėl išeidami po kadencijos jiems suteiktą butą bei jame esančius baldus kai kurie palieka ne geriausios būklės.
Pasak Seimo kanclerio Jono Mileriaus, iš naujosios Seimo narių kadencijos viešbutyje Gedimino prospekte planuoja gyventi apie 30 parlamentarų. Tiek pat liks ir praėjusios kadencijos Seimo narių.
Patys politikai tikina, esą jiems suteikiamas gyvenamas plotas ar papildomos išlaidos prie algos transportui tikrai nėra privilegija, tad suteiktomis galimybėmis mielai naudosis. „Todėl, kad yra tokia galimybė“, – paprasčiausiai atsako Seimo narys tauragiškis Darius Petrošius, paklaustas, kodėl prašo viešbučio. Tačiau jis sutinka, kad komunalines paslaugas Seimo nariai turėtų susimokėti patys: „Su šituo aš tikrai sutinku, šitą klausimą reikėtų išspręsti, bet čia ne mano kompetencijos klausimas“.
„Pati esu klaipėdietė ir išlaikau vieną būstą Klaipėdos mieste. Manau, kad yra tam tikra diskriminacija, jeigu mes būtume visi sulyginti, nes vilniečiai, kurie turi savo namus Vilniuje, jie gali gyventi savo namuose. O kai tavo namai yra visai kitame mieste, už 300 km., būtų sudėtinga iš tikrųjų“, – sako Seimo narė Agnė Bilotaitė.
„Man atrodo, kad rinkėjams svarbu, jog Seimo narys būtų kuo mažiau pažeidžiamas finansiniais įsipareigojimais. Tai jeigu nenorit, kad Seimo narys būtų įsipareigojęs finansiškai, tuo pačiu ir pažeidžiamas, tai gal geriau apsaugoti jį nuo įtakų. Tai šiuo atveju aš pateisinu šį dalyką, bet jeigu būtų svarstomas tas klausimas, peržiūrėti šitą tvarką, tai aš sutikčiau“, – mano Seimo narys panevėžietis Povilas Urbšys.
Per praėjusią kadenciją buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas siūlė parlamentarams griežčiau reglamentuoti jų gyvenimą viešbutyje ir už komunalines paslaugas mokėti patiems. Tačiau tam nebuvo pritarta.
Seimo kancleris pripažįsta, kad šiuo metu parlamentarų kanceliarinėms išlaidoms skiriami kiek daugiau nei 2 tūkst. litų beveik nekontroliuojami. Nors dar praėjusios kadencijos Seime buvo kilę abejonių dėl galimybių už likutinę vertę įsigyti nuomotus automobilius, dėl biurų nuomos kainų, kitų su parlamentine veikla mažai susijusių išlaidų.
