O tie kas pakliūva į pastatus vaiduoklius turi laikytis net ir specialių taisyklių pavyzdžiui – neišduoti aplankytų vietų koordinačių, ir nieko neišsinešti.
Apleistų pastatų lankymo entuziastas sutemus keliauja į dar vieną savo pasirinktą objektą. Jis prašo neatskleisti nei vietos kur eina, nei jo tapatybės.
Bet apie savo pomėgį lankytis apleistose vietose pasakoja noriai. Jau šešerius metus laisvalaikiu vyras keliauja iš vienos vietos į kitą. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Idėja taip leisti laisvą laiką gimė atradus, kad apleisti pastatai slepia daug įdomių tiesiog po kojomis gulinčių dalykų.
„Įdomu, įdomu tiesiog atrasti kažką naujo. Istoriją pamatyti. Ypač Vokietijos, trečiojo Reicho statiniai, įtvirtinimai. Tai tiesiog įdomu. Yra tai, ko muziejuje nepamatysi“, – sako apleistų vietų lankytojas.
Labiausiai šiam entuziastui patinka kariniai objektai, nors neslepia – domina ir apleisti dvarai, ar net vienkiemiai. Juose dažnai būna palikta viskas – drabužiai, asmeniniai daiktai, nuotraukos. Ištisas šeimos istorijas galima perskaityti viename name. Atrasti tokius nėra paprasta, ypač, nenuniokotus.
„Jeigu vieta labai jau visų lankoma, tai ten nieko gero nepamatysi. Būna šiukšlynas, viskas išlaužyta, išdaužyta, kitose vietose būna net visiškai apleistas daiktas, pastatas, kuris nenaudojamas, eilę metų, dešimt metų, net būna elektra neišjungta, įjungi šviesą, visur šviečia, vandentiekis, vanduo bėga“, – pasakoja apleistų vietų lankytojas.
Tiesa, vyras dažniausiai į tokius objektus leidžiasi ne vienas. Ir kitiems po vieną nepataria keliauti.
„Tikrai žinau atvejų, kai bando eiti vieni, susižeidžia, užstringa, pasiklysta, ir panašiai. Tai yra turbūt visiškai nelegalu. Na, ta prasme, mes nieko nelaužiam, mes einam ten, kur galima laisvai patekti. Galiu pasakyti, kad net 99 procentai vietų tai net nebūna užrašo, kad čia negalima. Kad pavojinga, kad privati valda. Tvorų dažniausiai irgi nebūna“, – sako apleistų vietų lankytojas.
O ir pakliuvus į tokias vietas, kaip pasakoja kariniais objektais Lietuvoje ir už jos ribų besidomintis Šarūnas Jasiukevičius, reikia žinoti tam tikras taisykles.
„Pagrindinė taisyklė visų tokių tyrinėtojų, kad viską palikti taip, kaip radai, išsineši tik nuotraukas, palieki, tik savo pėdsakus, šita bendruomenė būtent tokiomis taisyklėmis. Kad objektui nepadaryti jokios įtakos. Poveikio jokio nepakeisti. Nepabloginti situacijos, nieko nesugadinti, nesulaužyti, nepaimti“, – sako Praeities žvalgo“ vadovas Šarūnas Jasiukevičius.
Vyras neslepia – norinčiųjų gauti adrenalino, nes jo gauna kiekvienas įžengęs į apleistą teritoriją – daugėja. Baimės daug, nes kai kurios vietos privatizuotos, tad patekimas į jas nelegalus jau savaime. O kur dar varvantys stogai ir nuo vėjo judančios sienos. Pats vyras labiausiai domisi Lietuvoje paliktomis rusiškomis karinėmis bazėmis. O keliones organizuoja į Černobylį. Ir prieš keliaujant visus įspėja – kelionės pavojingos.
„Lietuvoje ekskursijos po šaltojo karo objektus vyksta penkis šešis kartus per metus, grupės visą laiką būna pilnos ir susirenka. Černobylį žmonių poreikis ir susidomėjimas yra toks didelis, kad ne visada spėjam išjungti registraciją, kokiu greičiu jie registruojasi net grupes tenka suformuoti didesnes, nes tiesiog fiziškai nespėjam atjungti mygtuko registracijos“, – pasakoja Š. Jasiukevičius.
Tikslas, kaip sako paprastas – tokiuose objektuose palikti autentiški daiktai: plakatai stendai, informaciniai dalykai, kartais pavyksta net ir dokumentų rasti. O jie išduoda labai daug paslapčių, tiems kas jomis domisi.
