Medikai tikisi, kad nauja sistema sumažins eiles ir drausmins pacientus, bet pastarųjų atstovė aiškina, kad naujovės tik kenks silpnos sveikatos ir senyvo amžiaus žmonėms. Esą jie dėl naujosios reformos gali likti ir be pinigų ir be medikų apžiūros.
Medikai kaltina pacientus
„Ruošiamasi, nes dirbu poliklinikoje ir matau, kaip bandoma pritraukti daugiau specialistų. Mūsų poliklinikoje priėmė 5 specialistus, bet, žinoma, vėliau kyla problemos, nes pacientai, kai juos perskirsto, lieka nepatenkinti“, – tv3.lt sakė Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė.
Pasak medikės, pokyčių rezultatai jau matosi, eilės mažėja.
„Žinoma, norisi daugiau dėmesio ir iš vyriausybės pusės, nes, kaip yra su teisine baze, kai tu teiki kokybišką paslaugą ir pas tave daug pacientų? Tai juk nereiškia, kad tu gali nurašyti finansines lėšas?“, – klausė A. Baublytė.
Anot jos, pacientai nėra drausmingi, todėl visi vienu metu gali ateiti į polikliniką, tarkime, rugsėjį, o tai medikams jau kels problemų. Medikė skundėsi, kad pacientų atsakomybė yra didelė problema ir nežinia, ar reforma ją išspręs.
„Galbūt po Naujųjų metų, kai pasikeis pacientų registracijos sistema ir jie patys galės registruotis, pamatys, jog negalima prisiregistruoti daugiau nei pas 1 gydytoją vienu metu, situacija pasikeis. Nes šiandien registruojasi pas 3-4 specialistus vienu metu, bet nenueina nė pas vieną. Eilės susidaro dirbtinai, pacientai turėtų prisiimti už tai atsakomybę“, – svarstė medikų profsąjungos atstovė. Medikė tikisi, kad pacientai taps ne tik drausmingesni, bet ir lankstesni.
„Įsigalioja nuotolinės konsultacijos, dalyje medicinos įstaigų jos jau yra įdiegtos. Pacientai turėtų suprasti, kad pas šeimos gydytoją ne visada būtina eiti, jog dalį paslaugų galima gauti telefonu. Taip pat yra budintys gydytojai ir nereikia brautis pas savo šeimos daktarą visą laiką, nes tai – didina eiles“, – sakė medikė.
Anot jos, problemų kelia ir pacientų elektroninio raštingumo stygius, baimė atskleisti savo duomenis, duoti telefono numerį.
„Kiti nesutinka net užrašyti savo telefono, duoda giminaičių ar kaimynų telefonus, nepasitiki, ypač vyresnio amžiaus žmonės. Ši reforma liečia ne tik šeimos gydytojus, bet ir specialistus. Jei sistema neleis vienu metu registruotis pas 4 kardiologus – eilės sumažės ir nereikės pacientams 3 mėnesius laukti vizito“, – svarstė medikė.
Ji pripažino, kad labai stinga ir jaunų specialistų, o, kai pavyksta juos prisivilioti – dalis pacientų atsisako gydytis, nes „pas vaikus nesinori“.
Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Radzevičiūtė sakė, kad pradėjus veikti sveikatos reformai pacientai, turėdami siuntimą iš savo šeimos gydytojo, galės registruotis pas bet kokį specialistą visose ligoninėse.
Tiesa, reiks paskubėti, nes ne pas visus užteks vietos. „Mes turime ir šeimos gydytojų papildomų, taip pat yra mažinamos apylinkės šeimos gydytojams. Tokios priemonės, matyt, yra ir kitose poliklinikose. Šiai dienai, jei pacientas turi siuntimą iš mediko jis gali registruotis nors ir pas penkis gydytojus, taip dažniausiai ir daroma. Atvyksta, žinoma, tik į vieną konsultaciją ir taip sudaromos dirbtinės eilės“, – apie pasiruošimus sveikatos reformai pasakojo Antakalnio poliklinikos atstovė.
Ligoniai bijo, kad juos paliks likimo valiai
Pacientų atstovė Vida Augustinienė optimizmu netryško, anot jos, reforma popieriuje atrodo geriau nei realybėje.
„Ministerija planuoja, kad pacientai turėtų pas gydytoją pakliūti per septynias dienas, bet pacientai gali nenorėti kaitalioti specialistų, vieną kartą eiti pas vieną, o kitą – pas kitą specialistą. Tarkime, aš žinau, kada man baigiasi vaistai ir reikia užsirašyti pas savo specialistą prieš dvi ar tris savaites, o tada – laukti. Bet dabar man pasakys, kad jei aš pas savo daktarę negalėsiu pakliūti per savaitę, nes ji užimta, turėsiu eiti pas kitą. Mane gali nukreipti ne tik kitą ligoninę, bet net į kitą miestą“, – piktinosi moteris.
Anot jos, jei žmogus gerą dešimtmetį vaikšto pas vieną gydytoją, šis jį žino, todėl pacientams nebus geriau, jei jie staiga turės konsultuotis su kitais gydytojais.
Vyresniems pacientams gali kilti ir kita problema – jie neturės jėgų ar pinigų vykti į kitas gydymo įstaigas.
„Jei senoliui pasakys, kad nėra vietos pas jo gydytoją ir jis turės važiuoti į kitą miesto galą arba į kitą rajoną, klausimas ar tas žmogus turės pinigų tokiai kelionei. Taigi, žmogus tiesiog neapsilankys pas specialistą ir negaus vaistų“, – piktinosi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė.
Ji įtaria, kad eilės pas specialistus bus mažinamos dirbtinai, šeimos gydytojai vengs išrašinėti siuntimus.
„Jei vietoj specialistų ims konsultuoti šeimos gydytojai, situacijos tai nepagerins. Gal nori padaryti, kad visi važiuotų tik į Kauno ar Santaros klinikas, bet ir dabar ten žmonės nepatenka, beliks dar vienas klinikas statyti“, – aiškino pacientų teises atstovaujanti V. Augustinienė.
Ji mano, kad vos prasidėjus reformai gydymo įstaigose bus balaganas.
„Reforma turėjo įsigalioti jau pernai, bet ministerijos darbo grupė rekomendavo nukelti, dabar, kiek žinau, taip pat yra tokių pasiūlymų, bet atidėliojimų nebus“, – informacija dalijosi V. Augustinienė.
Ji piktinosi, kad Sveikatos apsaugos ministerija negirdi pacientų balsų, neatsižvelgia į kitokias nuomones ir stumia reformą buldozeriu, nors klausimų ir neaiškumų dar labai daug.
Ministras įtaria medikus nesąžiningumu
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog kalbos apie poliklinikose „stumdomus“ pacientus nuo vieno šeimos gydytojo pas kitą kyla todėl, kad gydymo įstaigos, matyt, siekia subalansuoti pacientų skaičių, ruošiasi reformos įgyvendinimui.
„Poliklinikos, akivaizdu, dabar bando balansuoti žmonių srautus, nes yra labai nevienodi pacientų skaičiai. Tarkime, pas vieną gydytoją gali būti ir 1 500 žmonių, o pas kitus – tik keli šimtai“, – tv3.lt sakė ministras.
Anot jo, yra visokių priežasčių, kodėl vieni medikai yra populiarūs, o kiti – ne.
„Jei žmogus baigė medicinos studijas, gavo licenciją ir yra akredituotas šeimos gydytojas daryti prielaidą, kad jis yra kuo nors prastesnis – keista. Manau, kad kai kuriems medikams, tikiuosi, kad tai yra retos išimtys, patogu būti nepopuliariems“, – medikus įtarinėjo ministras.
Pasak A. Verygos, daug kas priklauso nuo to, kaip gydymo įstaigos moka atlyginimus.
„Jei mokamas tas pats atlyginimas nepriklausomai nuo to, ar tu turi apylinkę, kurioje yra 1 500 žmonių ar tik 500 žmonių, tai suprantu, kad patogu neturėti daug pacientų ir neskirti tinkamo dėmesio bendravimui. Kai sakoma, kad gydytojas yra geras ar blogas paprastai yra kalbama ne apie medicinines paslaugas, bet apie bendravimą, dėmesį pacientui. Pacientai tą jausdami renkasi gydytojus, kurie maloniau bendrauja, skiria daugiau dėmesio, mandagiau atsako į klausimus“, – sakė ministras.
Jis įsitikinęs, kad medikai gali ir privalo mokytis mandagesnio bendravimo su pacientais.
„Na, o pacientų nereikėtų „permetinėti“ jiems už nugaros. Tam tikras judėjimas vyksta nuolat, juk gydytojas gali išvykti, išeiti į pensiją. Nebūna taip, kad pacientams nesikeičia gydytojai, taigi, iki šiol gydymo įstaigos kažkaip su tuo susitvarkydavo. Svarbu asmeniškai bendrauti, kalbėtis su pacientais. Jei žmonės nori trumpiau laukti ir greitai patekti pas gydytoją, natūralu, kad jie negali visi būti susirašę pas vieną mediką“, – svarstė A. Veryga.
Jis taip pat aiškino, kad mažai tikėtina, jog pacientai bus siunčiami į kito miesto ar rajono ligonines, jei kreipsis į tam tikrus populiarius specialistus.
„Žmogui visada turi būti duodama galimybė pasirinkti, jei jis nori pakliūti pas kažkokį gydytoją ir sutinka laukti. Tai žmogaus reikalas. Bet mes keistą žaidimą žaidžiame kalbėdami apie konsultantus-specialistus, reikia akcentuoti, kad konsultuojamas yra ne pacientas, o šeimos gydytojas konsultuojasi su specialistu, nes jam neužtenka kompetencijos tam tikru klausimu. Nėra taip, kad žmonės patys vaikšto per specialistus, patys susigalvoja. Tam yra siuntimų sistema, turi būti grįžtamasis ryšys, kad šeimos gydytojas žinotų, kokie vaistai ar procedūros yra skirtos. Reikia keisti kultūrą – neturi būti taip, kad man nepatiko vieno mediko nuomonė, nuėjau pas kitą, trečią ir panašiai, o kiti nepateko išvis. Ši tradicija likusi nuo sovietmečio, kai nebuvo šeimos gydytojų ir žmonės vaikščiodavo pas skirtingus specialistus. Kol kas mums sunkiai sekasi tvarkytis su ta kultūra“, – aiškino ministras.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, o jo pasirinkimo tvarką nustato gydymo įstaigos vadovas. Įstaiga gali perkelti pacientą gydytis pas kitą šeimos gydytoją tik jam pateikus tokį prašymą. Pasak ministerijos atstovų, prievartos negali būti.
Pagal teisės aktuose numatytą tvarką, pacientas pas šeimos gydytoją turėtų patekti per 7 dienas, o pas specialistą – per 30 dienų, jei nėra objektyvių priežasčių dėl kurių gydymo įstaiga negali paslaugos suteikti laiku.
Pasikeitė Jūsų šeimos gydytojas? Pastebėjote kitų pokyčių? Pasidalinkite savo istorija su mumis.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
