„Įmonių vyriausieji finansininkai gauna elektroninį laišką, pasirašytą įmonės vadovo, kur į juos kreipiamasi vardu prašoma skubiai atlikti pavedimą į nurodytą sąskaitą užsienio valstybėse. (...) Kauno policija įspėja visus būti budriais ir iš didelių įmonių finansininkus gavus laišką, kuriuo prašoma pervesti pinigus, pasitikslinti su įmonių vadovais, ar tikrai yra nurodymas ir ar tikrai laiškas yra tikras“, – penktadienį žurnalistams sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.
Pasak jos, prašomos pervesti sumos yra didesnės kaip 10 tūkst. eurų.
Kauno Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dano Tamkevičiaus teigimu, gavus laišką jame nurodomas tikslus vadovo elektroninio pašto adresas, todėl laiškas atrodo kaip tikras.
„Tie laiškai siunčiami ne iš tikro el. pašto adreso įmonės vadovo, bet pasinaudojant tam tikra programine įranga, imituojant, kad tai rašo įmonės direktorius, o iš tiesų panaudojant vertimo programas siunčiami laiškai paprastai būna ne iš Lietuvos“, – kalbėjo jis.
Kaip patikrinti, ar laiškas tikras
Nustatyta, kad taip uždarbiauti mėgina, įtariama, sukčiai iš Nigerijos. Tai gerokai apsunkina pareigūnų galimybę nusikaltimus išaiškinti.
„Ne visada gali pasisekti, nes priklauso nuo informacijos gavimo iš partnerių, nuo to, kokia šalis, koks kontaktas su ta šalimi. Didžiausią darbą turėtų atlikti bankai, nes pinigų įšaldymas ir sugrąžinimas atliekamas per juos“, – sakė D.Tamkevičius.
Jo teigimu, vienas iš greičiausių būdų patikrinti, ar laiškas tikras – pabandyti į jį atsakyti: atsakymas nukeliauja į tikrąją sukčiaus pašto dėžutę.
„Jie naudojasi socialine inžinerija, jų rašomi laiškai būna skubūs, atkreipiantys dėmesį, pavedimą prašoma padaryti skubiai. Įmonės turėtų visada pasitikrinti – patikrinti laiško techninę informaciją, įvertinti, ar laiškas tikras ir, aišku, naudotis apsaugos priemonėmis“, – sakė D.Tamkevičius.
Pasak pareigūnų, kol kas nėra žinoma apie nukentėjusius nuo šių sukčių – laiškus gavę bendrovių finansininkai nepatikėjo gautais pranešimais ir informavo apie juos policiją.
Už sukčiavimą stambiu mastu gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
