„Mes vykstame į Černobylį, kad ką nors pavogtume. Ten liko ne tiek jau ir daug po 26 metų vagysčių. Tačiau dabar tai sukelia tik dar didesnį susijaudinimą. Suprantama, toks pomėgis ne visiems. Reikia pasistengti, eiti į apleistus namus, kurie daug ką žino apie mirtį, kapstytis po griuvėsius. Viskas tavo viduje apsisuka, kai esi tarp to, kas liko iš nutrūkusio gyvenimo: tu matai mokyklinius vadovėlius su pastabomis ant jų puslapių, surūdijusius skutimosi peiliukus, paliktus ant kriauklių voniose, gazuoto vandens automatus, kurie taip patiko sovietų vaikams“, – pasakoja vienas iš Pripiatės suvenyrų medžioklės dalyvių.
„Tu jauti šiurpą dėl nuolatinio radioaktyvumo matuoklių daviklių skleidžiamo garso, kuris primena, kad vertėtų sugrįžti, apie tai, kad tokie nuotykiai gali nulemti vėžio atsiradimą. Kai ekrane pasirodo pavojingi skaičiai, aparatas pradeda cypti. Jis leidžia suprasti, kad visa zona, supanti žymųjį ketvirtąjį reaktorių, yra mirtini spąstai“, – tęsiamas pasakojimas.
Visur aplink – nematoma mirtis. Ji juda aplink kartu su vėju ir dulkėmis. Kad judėtum šiame labirinte neužtenka tik radiacijos matuoklio, reikia dar ir gido. Kijeve jų yra daug. Čia galima rasti taksistų, kurie už 100 eurų gali nuvežti tiesiai į Pripetės centrą. Paklausa didžiulė. Ši nauja mada vis stiprėja, nepaisant policijos susirūpinimo.
Baiminamasi ne tiek dėl pačių nuotykių ieškotojų sveikatos, kiek dėl užkrato pavojaus. Radioaktyvūs trofėjai iš Pripetės ne tik būna rodomi, bet ir dovanojami po visą pasaulį. Klientai važiuoja į Europą, kartais netgi į JAV, kad jų įsigytų.
Į Pripetę vyksta ir kompiuterinio žaidimo „S.T.A.L.K.E.R.“ gerbėjai. Jo autorius įkvėpė Andrejaus Tarkovskio filmas, kuris savo ruožtu buvo įkvėptas brolių Strugackio romano. Žaidimo fanai ieško vietų, primenančių tas, kurios juos taip stimuliavo žaidime. Jie įsivaizduoja vaiduoklius ir mutantus, gyvenančius Pripetės griuvėsiuose.
O Pripetės realybė įtikina dar labiau, nei žaidimas. Žaidimas neperduoda to tylos jausmo ir pamažu besiplečiančių miškų ruožų, pamažu apimančių Pripetės Lenino gatvės, Sporto prospekto, visuomeninį baseiną. Mutantų nesimato, bet užtenka apsidairyti aplinkui, kad pasidarytų baugu.
„Mes atvykome į Pripetę už 80 eurų. Gidas yra prieš vagystes, bet jį labai paprasta apgauti. Tiesa, grobis buvo menkas: rusų kalbos vadovėlis ir senas raidynas. Prieš patikrą prieš išvažiavimo iš miesto mes radinius paslėpėme autobuse“, – pasakoja suvenyrų medžioklės dalyvis.