Jau aplankyti Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Alytus. Balandžio 23 d. dar laukia pasirodymas Utenoje. Po koncerto Vilniuje publika plojo stovėdama ir buvo galima lengvai justi, kad tai – ne iš mandagumo.
„Poetai ateina“ – iš tų koncertų, kurie palieka žymę. Galbūt paskatina atsiversti seniai pamirštą knygą, o gal paieškoti to iki šiol negirdėto autoriaus, kurio eilės vis dar skamba galvoje.
Algirdas Verba, Robertas Danys, Vladas Šimkus, Alvydas Valenta, Sigitas Geda, Jurgis Kunčinas, Vaidotas Spudas, Tomas Arūnas Rudokas, Alma Karosaitė, Antanas Masionis, Valdemaras Kukulas, Henrikas Čigriejus, Antanas Kalanavičius, Rita Dambrauskaitė, Valdas Gedgaudas, Salys Šemerys, Juozas Erlickas – vienos pavardės žinomos geriau, kitos – mažiau girdėtos.
Tačiau visų jų kūryba, kaip sako R. Kazlas, šiandien kukliai tūno atokiau. O tereikia tik atsisukti į ją, įsiklausyti... ir suprasi, kokios netikėtai puikios lietuviškos poezijos esama.
Daugelio tų, kurių eilės skambėjo, o pavardės keitėsi ekrane, jau nebėra tarp mūsų. Poetai dažnai miršta jauni, lyg jų pasirinktas gyvenimo kelias spėriai trumpėtų su kiekviena parašyta eilute. R. Kazlas norėjo ne tik supažindinti publiką su jų eilėmis, tačiau ir parodyti veidus.
Atrodo, ne tokia ir sunki užduotis – surinkti garsių poetų nuotraukas šiais skaitmeniniais laikais. Tačiau pradėjęs rinkti, jis susidūrė su gana neįprastu reiškiniu – pasirodo viešai paskelbtų poetų nuotraukų ne tiek daug ir esama. Net prie pranešimų apie mirtį dažniausiai publikuojama ne paties poeto, o kokia nors asociacinė nuotrauka.
„Dažniausiai – deganti žvakelė“, – liūdnai pastebi R. Kazlas.
„Poetai ateina“ išsivertė be žvakelių – visų poetų fotografijos buvo rastos ir žiūrovai išvydo veidus tų, kurie eiliuotą žodį pasirinko savo gyvenimo pagrindu. „...Ir vėl save kaip aukurą/Mes uždegam visų mintims“, – rašė Vidas Marcinkevičius. „Tikrasis poeto veidas – jo kūryba. Tai yra poeto nemirtingumo paslaptis. Poetas – gyvas, kai jo eilės vėl skamba“, – sako R. Kazlas.
Albumas „Poetai ateina“ – labai simboliškai parodo, kaip per anksti išeina dauguma poetų.
Jis koncerto „Poetai ateina“ kukliai klausėsi iš pirmos eilės ir visai nesitikėjo tų ovacijų, kurios prapliupo salėje, R. Kazlui jį pristačius. „Klausėsi“, sakome ne atsitiktinai: poetas turi regėjimo negalią, tačiau girdint jo eiles supranti, kad pasaulį jis mato savo fantazijos akimis ir yra daug pastabesnis, nei daugelis mūsų.
Po koncerto A. Valenta sakė, kad įprastai neieško kišenėje žodžio ir net mėgsta pagražbyliauti, tačiau „Poetai ateina“ jį taip sujaudino, kad tinkamų žodžių rasti sekasi sunkiai. „Kol kas nelabai susivokiu, kad taip gali būti. Žinia, kad mano eiles Rolandas Kazlas
paėmė savo dainoms, pritrenkė, gerąja šio žodžio prasme. Nesitikėjau nieko panašaus“, – sakė poetas.
Jis pasakojo, kad kolegų kūrybą žino neblogai, tačiau tai, kaip R. Kazlas skirtingų autorių eiles sujungė į bendrą visumą, jį labiausiai nustebino.
„Jungtys, akcentai, bendra linija. Kai kurie tekstai žinomi, kai kurie gal primiršti, bet kad taip naujai suskambėtų... To negali žmogus padaryti mechaniškai: tik imdamas knygas, tekstus ir juos vieną prie kito dėdamas... Tai gali padaryti tik tas, kuris su tuo gyvena ir susigyvena“, – sakė dainų „Svetimas“ ir „Sutemos“ tekstų autorius.
Poeto komplimentai R. Kazlo gebėjimui sujungti labai skirtingas eiles į vieną koncertą-spektaklį nė kiek nebuvo perdėti. Skrupulingai aktoriaus parinktos eilės tarsi pačios jungėsi į vieną kūną. Ir tas kūnas mainė savo pavidalą tapdamas tai švelniai melancholišku, tai grakščiai ironišku, tai vėl atverdamas savo giliausius sielos skaudulius. Tarsi lietuviška poezija būtų atradusi jai labiausiai tinkantį balsą.
Ir dar – ji įgijo ir vaizdą: taiklius R. Kazlo persikūnijimus ir scenoje sukurtą šešėlių teatrą, kuris kaip ir eilėraštis tarsi jungė išorinį pasaulį su poeto kartais labai netikėtu ir sukrečiančiu vidiniu.
„Jos kartais keičiasi vietomis: poezija su tikrove“, – rašė Vladas Šimkus. Šią eilutę R. Kazlas ir pavertė scenos vaizdu.
Koncerte-spektaklyje suskambo visas naujas albumas „Poetai ateina“. Dainas R. Kazlas atliko su ištikimų savo „Pakeleivių“ grupe: Andriumi Daugirdu (bosinė gitara, vokalas), Jone Dambrauskaite (klavišiniai, vokalas), Audriumi Piragiu (gitara), Dainiumi Didžiuliu (gitara), Laurynu Čekeliu (klavišiniai, pučiamieji,vokalas), Žydrūnu Mockūnu (perkusija), Martynu Lukoševičiumi (mušamieji) ir kviestiniu pritariančiu vokalu – Žaneta Taurinskiene.
