Nors Lietuvoje pastaruoju metu priimta nemažai įstatymų, turinčių padėti kovoti su korupcija ir kyšininkavimu, tiek Seimo Antikorupcijos komisijos nariai, tiek STT pareigūnai pripažįsta, kad jokių greitų revoliucijų tikėtis nėra pagrindo.
V.Gailius: nusikaltėliai labiausiai bijo prarasti turtą
,,Turiu supratimą apie korupciją ne iš spaudos, o iš tyrimų, kuriuos pats atlikdavau“, - ketvirtadienį Seime vykstančioje diskusijoje apie korupcijos priežastis ir jos apraiškas sakė parlamentinės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, anksčiau dirbęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovu.
Jo teigimu, korupciją turime šalinti ir kontroliuoti, o pastaraisiais metais priimti teisės aktai suteikė svarius įrankius kovai su ja. Pasak V. Gailiaus, organizuoti nusikaltėliai labiausiai bijo prarasti neteisėtai įgytą turtą – kaip tik tokią galimybę teisėsaugos institucijoms suteikė prieš kurį laiką priimtos įstatymų pataisos, tarp kurių išplėstinis turto konfiskavimas, nuobaudos už neteisėtą praturtėjimą, įskaitant ir represines priemones, ženkliai padeda kovoti su korupcija.
Verslo įtaka įstatymų leidėjams tebėra akivaizdi
Vertindamas, kaip Lietuvai sekasi vykdyti antikorupcinę kontrolę, V. Gailius atkreipė dėmesį į poslinkius siekiant išgyvendinti politinę korupciją. Jo teigimu, labai svarbus žingsnis buvo žengtas tada, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta remti politines partijas ir ,,pirkti sau palankius įstatymus“.
,,Tačiau kol kas verslo įtaka įstatymų kūrėjams ir leidėjams tebėra akivaizdi“, – apgailestavo A. Nesteckis, diskusijos dalyviams prisistatęs ne tik kaip Seimo narys, bet ir buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas. ,,Mes labiau nagrinėjame pasekmes“, – apgailestavo jis ir pridūrė, kad kai kada netikslios įstatymų ar poįstatyminių aktų formuluotės leidžia valdininkams juos skirtingai interpretuoti ir dėl to ,,įvyksta visokių dalykų“.
Kalbėdamas apie kyšininkavimo problemą, V. Gailius lygino policijos pareigūnus ir muitininkus. Pasak jo, policijos pareigūnai 2012 metais patys išaiškino (ir atsispyrė pagundoms būti papirktiems) nemažai atvejų, kai buvo bandoma duoti kyšį. ,,O Muitinės departamente man nėra žinoma atvejų, kad pareigūnai būtų sulaikę juos bandančius papirkti asmenis“, – sakė V. Gailius.
STT: revoliucijų tikėtis nereikia
,,Policijoje buvo skurtas specialus padalinys, kovojantis su korupcijos apraiškomis šioje institucijoje“, – papildydamas parlamentarą priminė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus.
Jis pabrėžė, kad korupcija – ne vienos kurios nors valstybės, o viso pasaulio problema. Tačiau jis sakė abejojantis, ar kovojant su korupcija įmanomas revoliucinis proveržis – tai esantis evoliucinis procesas. O atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikaltimus, pabrėžė jis, labai svarbi žmonių pagalba.
,,Bet ja pasidžiaugti mes negalime. Korupcija ilgai buvo tarsi tradicija, ir vienas pirmųjų STT uždavinių buvo pakeisti žmonių mentalitetą. Šiandien apklausos rodo, kad gyventojai jau supranta, jog korupcijos yra daug, ir tai jau yra gerai“, – sakė Ž. Bartkus. Tačiau žmonės dar neskuba patys ko nors imtis, kad prielaidos korupcijai pasireikšti būtų panaikintos, pridūrė jis.
Informatorius reikia skatinti
V.Gailius diskusijoje priminė, kad žmonių, informuojančių apie korupcinius nusikaltimus, apsauga Lietuvoje yra: yra liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos įstatymas, o liudytojai saugomi. ,,Iš esmės apsauga yra, bet tik tada, kai kalbame apie stambaus masto korupciją“, – sakė jis ir pridūrė, kad kalbėti reikia ne tik apie pranešėjo apsaugą, bet ir jo skatinimą.
Seimo Antikorupcijos komisijos narys Antanas Nesteckis teigė, kad siekdamos išgyvendinti smulkiąją korupciją, kurią dažniausiai savo kailiu patiria paprastas žmogus, įvairios valstybės institucijos kuria savo imuniteto tarnybas – ,,karštąsias linijas, kuriomis pasinaudojęs ir pateikę informaciją žmogus išlieka anonimiškas“.
Diskusijoje taip pat buvo informuota, kad Seime užregistruotas įstatymo projektas, kurio tikslas – apsaugoti darbuotoją, pranešusį apie korupcijos apraiškas, nuo darbdavio susidorojimo. Jame numatoma, kad tam tikrą laiką darbdavys negalės atleisti tokio darbuotojo. Kita vertus, teigė diskusijos dalyviai, dar bus diskutuojama, kaip pasiekti, kad apie korupcijos apraiškas būtų naudinga pranešti verslo atstovams.
Diskusijoje, kurią Seimo Antikorupcijos komisija surengė kartu su „Transperency International“ Lietuvoje skyriumi, gausiam būriui svečių iš Baltarusijos, Jemeno, Gruzijos, Azerbaidžano – iš viso daugiau kaip 50 pasaulio šalių V. Gailius, A. Nesteckis, Ž. Bartkus aiškino, kokia kovos su korupcija sistema sukurta Lietuvoje, kas daroma, kad mūsų šalyje skaidriau būtų panaudojama ES parama, dalijosi patirtimi, kokios antikorupcinės veiklos priemonės būtų veiksmingiausios konkrečioje situacijoje.
