Opozicijos atstovų kreipimesi pažymima, kad Seimo politinei daugumai atliekant buvusių parlamentų veiklos tyrimus sunku tikėtis objektyvaus įvertinimo.
Anot kreipimosi, komisijai nėra suformuluoti konkretūs valstybinės svarbos klausimai, tad numatoma tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus, o tai prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
Kreipimąsi pasirašė 34 parlamentarai iš opozicinių frakcijų. Kreiptis į Konstitucinį Teismą reikia 29 Seimo narių parašų, toks kreipimasis nagrinėjamas įprasta tvarka.
„Parlamento dauguma siekia tirti esamos parlamento opozicijos, atskirų jos narių politinę veiklą, bei pateikti subjektyvų, politizuotą tos veiklos vertinimą. Be to, komisijos išvadų pateikimo data sutampa su prezidento rinkimų data, kas tokias prielaidas – siekti akivaizdžių politinių tikslų – dar labiau sustiprina“, – konservatorių pranešime cituojamas partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Pasak G. Landsbergio, „susidaro įspūdis, kad tokios komisijos valdantiesiems reikalingos kovai su opozicija ir premjero Sauliaus Skvernelio ruošimui prezidento rinkimams, o ne menamos tiesos išaiškinimui“.
Seimas šią savaitę ėmėsi naujo parlamentinio tyrimo dėl politinės korupcijos buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu. Tyrimui vadovaus „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Sprendimas priimtas valdančiųjų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos balsais.
Iš 12 komisijos narių septyni yra „valstiečių“ atstovai. Jos nariais taip pat paskirti du socialdarbiečiai, po vieną „tvarkietį“, liberalą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.
Konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti komisijos darbe.
Komisiją inicijavę „valstiečiai“ tvirtina, kad po pavasarį atlikto Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo kilo svarbių klausimų, kuriuos privalu atsakyti.
Komisija tirs 2008–2016 metų laikotarpį.
Komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.
