Kylant būtiniausių prekių kainoms esame priversti atidžiau skaičiuoti išlaidas brangesniems pirkiniams. Finansinė krizė neaplenkia ir naudotų automobilių rinkos. Nors esama požymių, kad ši verslo sritis išvengs visiškos griūties, bendra statistika ir prognozės nedžiugina.
Šiemet nenaujų automobilių prekiautojai patyrė dvigubą smūgį. Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę užsieniečiams iš Rytų gauti mūsų šalies vizą tapo gerokai sudėtingiau ir brangiau, todėl turgavietėse vis rečiau pasirodo kazachų, kurie anksčiau buvo nuolatiniai automobilių prekiautojų klientai. Negana to, savo išlaidas atidžiau skaičiuoja ir kylančių degalų kainų kamuojami lietuviai.
Vilniuje - sąstingis
Sostinėje esanti Gariūnų automobilių turgavietė šeštadienio rytais nė iš tolo neprimena prieš penkerius metus čia klestėjusios prekybos. Tūkstančius saulėje blizgančių automobilių dabar apžiūrinėja tik vienas kitas pavienis smalsuolis. „Visiškai nebeperka, - neslėpė nusivylimo Gariūnuose mašinomis prekiaujantis Remigijus. - Būna, kad visą savaitę nieko neparduodu. Jau teko susiveržti diržus. Neįsivaizduoju, kas bus toliau. Dabar nebevežu automobilių, pardavinėju tai, ką turiu.“
Dauguma LŽ kalbintų turgaus lankytojų tvirtino atvykę tik apsižvalgyti - sužinoti, kas parduodama, kiek kainuoja vienas ar kitas modelis. Keletas automobilius pirkti norėjusių žmonių skundėsi niekaip nerandantys tokių, kurie atitiktų visus jų reikalavimus. Svarbiausias kriterijus - mašina turi būti gera ir nebrangi.
Atsiliepė daugeliui
Marijampoliečiai taip pat pajuto, kad naudotų automobilių rinkoje ėmė veikti stabdžiai. Pasak verslininkų, pirmieji krizės požymiai Suvalkijos sostinėje išryškėjo praėjusių metų pabaigoje, kai miesto automobilių pardavimo aikštelėse pradėjo mažėti atvykėlių iš Kazachstano. Būtent į šią Vidurio Azijos valstybę būdavo išvežama daugiau kaip pusė visų Marijampolėje parduotų naudotų mašinų. Jau tada kazachai pasakojo, kad jų šalyje galima finansinė krizė, todėl parduoti pargabentus automobilius darosi labai sunku. Tą patį tvirtino ir Kazachstane lankęsi Marijampolės verslininkai. Todėl prekybos nuosmukis niekam nebuvo staigmena.
Kad į Marijampolę atvyksta mažiau prekiautojų automobiliais, pajuto ne tik nenaujų mašinų pardavėjai, bet ir autoservisų darbuotojai, nakvynės bei maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai. Dėl pasikeitusios situacijos klientų prarado ir prekybos centrai.
„Iš dalies gal ir neblogai, kad sumažėjo taisytinų automobilių, nes nei pernai, nei užpernai vasarą nebuvo laiko atostogauti“, - LŽ teigė nedidelės automobilių remonto įmonės savininkas Juozas L. Verslininkas neslėpė nerimaujantis, kad užtrukus sąstingiui jo pajamos gerokai sumažės.
Pirkėjai keičiasi
Šiuo metu Marijampolėje kazachai nuperka tik apie 10-15 proc. automobilių nuo to skaičiaus, kuris buvo užfiksuotas prieš metus. Pasak marijampoliečių, kazachai į Lietuvą atvykdavo pirkti ne vieno, dviejų ar trijų mašinų, o bent 10-20 iš karto. Įsigyti automobiliai būdavo gabenami geležinkeliu. Perkant tiek mašinų reikia nemažai lėšų, tad pinigų prekiautojai skolindavosi iš bankų. Tačiau nuo šių metų Kazachstane prasidėjo taupymo vajus, ir bankai liovėsi dalyti paskolas. „Dabar atvykstantieji skundžiasi, kad jų šalyje susikaupė daug neparduotų naudotų automobilių. Daugelis nežino, kaip grąžinti kreditus. Todėl Lietuvoje kazachai perka tik konkrečių markių automobilius - tokius, kokių pageidauja užsakovai“, - pasakojo transporto priemonių pardavėjai.
„Kol kas tikrai neatsisakysime šio verslo“, - LŽ tvirtino ne vienas kalbintas prekiautojas automobiliais, mat pastaruoju metu pastebima tam tikrų teigiamų tendencijų. Mašinas perkančių kazachų mažėja, tačiau daugėja pirkėjų iš kitų Azijos šalių - Tadžikijos, Kirgizijos, taip pat iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos. Mūsų kaimynai lenkai neslepia, kad jiems kur kas labiau apsimoka važiuoti į Marijampolę, nei vykti prie Lenkijos ir Vokietijos sienos, - ten naudotų automobilių kainos beveik tokios pat kaip Marijampolėje. Rusijoje pasklidus kalboms apie galimus didesnius muito mokesčius senesnėms nei 5 metų transporto priemonėms, šiek tiek padidėjo pirkėjų srautas ir iš šios šalies.
Pernai Marijampolės automobilių turgaus rekonstrukciją pradėjusios „GNG įmonių grupės“ vadovas Gintautas Navikas irgi teigė nematantis prielaidų, kad naudotų automobilių verslas patirs visišką nesėkmę. Anot jo, jau esama tam tikrų požymių, jog ši verslo sritis atsigauna. Todėl ir liepos pradžioje numatyto šiuolaikiškai rekonstruotos automobilių turgavietės atidarymo verslininkai neatideda.
Radviliškyje tuščia
Kadaise vienu didžiausių laikytas Radviliškio automobilių turgus gerokai sumažėjo. Prekybos dienomis miestelyje pirkėjų laukia vos 200 mašinų. Turgaus direktorius Algirdas Lukošius prisipažino, kad Radviliškio, kaip ir kitų miestų, automobilių prekyvietėje labai sumažėjo pirkėjų iš Vidurinės Azijos šalių. Jų į Radviliškio turgų dabar užsuka vos 10 procentų.
„Nuosmukis didžiulis, - kalbėjo A.Lukošius. - Pirkėjus sustabdė nauja vizų gavimo tvarka. Dabar Kazachstano pilietis vizos į Šengeno erdvei priklausančią šalį turi laukti 50 parų ir už ją sumokėti 300 eurų. Pirkėjus atbaidė ir Kazachstaną ištikusi bankų krizė.“
Šiaulių automobilių turguje daugiausia prekiaujama amerikietiškais automobiliais. Didžiulėje aikštėje, kurioje prieš porą metų vos tilpdavo mašinos, šiuo metu palyginti tuščia. Panašus štilis ir Rietavo automobilių turguje.
Šiaurės Lietuvoje tik Tauragė šiandien gali džiaugtis pirkėjų antplūdžiu. Šiame mieste automobilių vežėjai klesti. Čia mašinas dažniausiai perka tie, kurie, pašalinę visus techninius trūkumus ir užsidėję nemažą antkainį, pristato jas į Kauno, Radviliškio ar kitas turgavietes.
Tauragėje daugiausia prekiaujama prancūziškais automobiliais. Net ironizuojama, jog šio miesto gatvėmis rieda vien „Peugeot“. Ne vienas specialistas tvirtina, kad būtent Tauragėje šiandien galima pigiau nusipirkti gerą automobilį.
Kaune krizė nejaučiama
Kaunas - didžiausias netoli Lenkijos sienos esantis miestas, kuriame susikerta iš visų pagrindinių Lietuvos regionų vingiuojantys keliai. Neatsitiktinai būtent Kaune įsikūręs didžiausias šalyje automobilių turgus. Jame prekyba vyksta kur kas aktyviau. Turgaus administracijos duomenimis, čia kasdien siūloma įsigyti apie 9 tūkst. transporto priemonių, savaitgaliais jų skaičius dar padidėja. Į Kauną ieškoti automobilio važiuoja ir lietuviai, ir pirkėjai iš Rytų Europos. Nors pastarųjų, kaip ir Marijampolės turguje, dabar pasirodo vos vienas kitas.
Kauno automobilių turgus veikia kasdien, bet šeštadienį čia apsilanko daugiausia pirkėjų. Išvydus pakele besidriekiančias mašinų eiles ir kelis šimtus lankytojų, apžiūrinėjančių ir bandančių parduodamus modelius, kyla abejonių, ar tikrai esama krizės naudotų automobilių rinkoje. „Mes jos tikrai nejaučiame - pasižiūrėkite, kiek žmonių. Šiandien jau pardaviau dvi mašinas“, - LŽ tvirtino prekiautojas Rimantas. Drauge jis pripažino, kad pirkėjai darosi vis išrankesni. „Pigių mašinų vežti neapsimoka, niekas jų neperka. Anksčiau kazachai paimdavo senesnes „Audi“, BMW, o lietuviai ieško brangių, į daužtas visiškai nebežiūri“, - pokyčius rinkoje vardijo Rimantas. Vyriškis stebėjosi, kad Kaune prekyba kur kas aktyvesnė nei už 100 kilometrų esančiame Vilniuje. „Tikiuosi, mums taip neatsitiks“, - vylėsi jis.
Statistika neguodžia
„Regitros“ duomenimis, šių metų sausio-gegužės mėnesiais Lietuvoje buvo įregistruotas 73 591 nenaujas automobilis. Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais - 79,9 tūkst. mašinų. Taigi šiemet naudotų lengvųjų automobilių registravimas smuko 7,9 procento. „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Leonardas Kęstutis Jasūdis LŽ teigė negalįs tiksliai pasakyti, kodėl staiga beveik dešimtadaliu sumažėjo registruojamų transporto priemonių. Jis spėjo, kad tai tikriausiai susiję su menkesniu pirkėjų iš užsienio srautu, nes ir nuolatiniai, ir laikini registracijos numeriai įtraukiami į bendrą statistiką. „Anksčiau būdavo daug atvykėlių iš Kazachstano, jie imdavo laikinus numerius, bet dabar, kaip žinome, tokių pirkėjų sumažėjo. Lietuviai keisti automobilių į naujesnius tikriausiai taip pat negali, nes niekas nebenuperka senųjų“, - komentavo specialistas.
Nesinori pranašauti ateities perspektyvų, tačiau kol kas rinkoje vykstantys procesai pagerėjimo nežada. Ekonomika kyla, o paskui natūraliai smunka. Tačiau tokiu atveju padidėjusi konkurencija atveria naujų galimybių verslininkams gerinti savo paslaugų kokybę, o pirkėjams - išsirinkti norimą automobilį.
Ilona Staškutė, Kazys Kazakevičius, Alvydas Januševičius
