Idėja – originali
„Hyundai“ kompaktiškų kupė arenoje nėra naujokė. Tokia ji niekada nebuvo. Tiesiog prisiminkite vidutiniškai neblogą „Hyundai Coupe“, tad kai bendrovės darbuotojai pradėjo galvoti apie potencialų įpėdinį, „Hyundai“ dizaineriai netruko išlaisvinti savo fantaziją projektuodami būsimo kupė koncepciją, kurią gamintojas pristatė dar 2007-aisiais, Seulo automobilių parodoje.
Pažvelgę į galutinį, serijinę gamybą pasiekusį produktą ir į 2007 metais pristatytą koncepciją, vargu ar sugebėsite atrasti bent keletą tokių pačių bruožų. Vis dėlto, bendrovės inžinieriams pavyko išlaikyti bene tas pas pačias proporcijas ir neįprastus sprendimus. Pavyzdžiui, vairuotojo durelės ilgesnės negu keleivio, bet taip yra dėl to, jog dešinėje automobilio pusėje yra ne viena, bet dvi dureles. Koncepcija neįprasta, bet panaudota ne vieną kartą. Tiesiog prisiminkite „Mini Clubman“.
Nepaisant to, kad ir kaip skeptiškai žiūrėtumėte į bet kokį „Hyundai“ kūrinį, ekstravagantiškai atrodantis „Veloster“ kels ypatingą susidomėjimą iš aplinkinių, o tai – geras ženklas. Ypač tiems, kas ieško ypatingai išskirtinio automobilio.
Vairuotojo vieta – tradicinė
„Hyundai“, panašu, tam tikru metu pasiryžo užtraukti rankinį stabdį, mat automobilio interjeras neatspindi to ką mato gatve einantys piliečiai. Įdomių kėbulo linijų ir netradicinių (tiems laikams) dizaino sprendimų, dėl kurių norisi automobilį palydėti žvilgsniu.
„Hyundai Veloster“ viduje nepamatysite nieko naujo. To ko, dar nematėte bet kuriame to laikmečio „Hyundai“ automobilyje. Vairas, centrinė konsolė ir kiti elementai labai primena „Volkswagen“ ir „Ford“ markės darbuotojų idėjų kratinį. Nieko ypatingo, bet nėra dėl ko ir jį peikti.
Automobilį galima pradėti kritikuoti dėl itin prasto galinio matomumo. Matote, galinis langas yra vos 22 centimetrų aukščio, tad manevravimas atbuline eiga gali tapti savotišku iššūkiu mažiau patyrusiems vairuotojams, tad galinio vaizdo kamera šiame automobilyje yra ne privalumas, bet būtinybė.
Galinės durelės, taip pat nėra ypatingai geras sprendimas. Ne dėl to, jog „Hyundai“ nusprendė nesumontuoti antrų galinių durelių kairėje pusėje, o dėl pačios kėbulo formos, kuri sukūrė itin mažą angą pro kurią turi įsirangyti visi keleiviai, kuriems buvo išduotas bilietas ropštis į galą. Mažiems vaikams tai bus pramoga, bet tik ne suaugusiems.
Ar „Veloster“ turi ką nors bendro su sportiškumu?
Kuomet „Hyundai“ pradėjo projektuoti sportiškai atrodantį „Veloster“, platforma ir daugelis pakabos sistemos elementų buvo paimti iš naujos (tuomet) kartos „Hyundai i30“. Bene didžiausias skirtumas tarp pirmosios ir antrosios kartos „i30“ modelių, inžinierių sprendimas atsisakyti komplikuotos penkių svirčių galinės pakabos ir vietoj jos naudoti pakankamai pigią alternatyvą – torsioninę siją.
Kvestionuoti šį sprendimą galėtume tik tada, jeigu „Hyundai“ būtų pasiryžusi sukurti pilnavertę „Golf GTI“ alternatyvą. Vietoj sportiško hečbeko „Hyundai“ sukūrė tik stilingai atrodančio hečbeko alternatyvą ir tai akivaizdžiai justi taip, kaip automobilis elgiasi kelyje.
Švelniai tariant, „Veloster“ suteikia tokį jausmą, lyg vairuotumėte itin pigų hečbeką – pakaba kieta, nesugebanti prafiltruoti net menkiausių nelygumų ar aštrių sujungimų ir net bandymas važiuoti greičiau nepagerina padėties. Vienintelė aplinka, kurioje „Veloster“ teikia džiaugsmą – ant ką tik nutiestų asfalto ruožų, bet net ir tada junti kaip galinė pakaba, o tiksliau – pigi torsioninė sija priverčia galinius ratus „šokinėti“ kaip „Super Mario“ bandydamas pagauti jį užauginantį grybą.
Variklių gama – labai kukli
Kadangi pirmoji „Hyundai Veloster“ karta buvo kuriama tam, jog padėtų pakeisti bendrovės įvaizdį, nereikėtų stebėtis, jog „Veloster“ buvo gaminamas tik su vienintele variklio opcija – 1,6 litro darbinio tūrio, 4 cilindrų varikliu, kurį tuomet galėjome atrasti kituose „Hyundai“ modeliuose.
140 arklio galių ir 167 Nm sukimo momentą išspaudžiantis atmosferinis variklis kels dvejopas emocijas. Jeigu iš tokios išvaizdos automobilio tikitės prie sėdynės prispaudžiančios dinamikos, tuomet jums vertėtų dairytis į atnaujintą „Veloster“ modelio versiją, kuri turi turbininį variklį, gebantį išvystyti 186 arklio galias. Tuo tarpu atmosferinis analogas bus tinkamas tik tam, jog priverstumėte automobilį judėti. Kitoms funkcijoms jis nėra tinkamas.
Ko gero, labiausiai nuvilianti šio variklio savybė – skleidžiamas garsas. Garso takelis absoliučiai nykus, neišspaudžiantis nei vienos geros emocijos. Ir blogiausia yra tai, jog biudžetiniame „Fiat Linea“ esantis motoras skleidžia geresnį garsą negu atmosferinis „Hyundai“ motoras, tad kaip ir minėjome anksčiau, jeigu iš automobilio tikitės bent kažkokių emocijų, ieškokite automobilio su 186 AG išvystančiu turbininiu motoru. Būtent jis „Veloster“ įpučia daugiau gyvybės ir charizmos pakankamai nykiam charakteriui.
PATARIMAI PERKANT IR EKSPLOATACIJA
Pasaulyje neegzistuoja automobilis, kuris per visą savo gyvenimą nebūtų sugedęs. Anksčiau ar vėliau suges elektra valdomas langas ar į paviršių išlįs praėjusio savininko paslėptas gedimas. Norėdami padėti Jums įsigyti tinkamą egzempliorių, žemiau pateikiame informaciją, kuri pravers ne tik įsigyjant, bet ir eksploatuojant sportišką „Hyundai Veloster“.
- Jeigu žvalgysitės į automobilį su automatine pavarų dėže, įsitinkite ar automobilio akceleracija tolygi, ir ar pavarų dėžė nedelsia perjungiant pavarą.
- Interjero apdailos medžiagos nėra pačios aukščiausios kokybės. Puikus to įrodymas – pradedanti sutrūkinėti priekinė panelė, kuri nuolatos turi atlaikyti saulės spindulius.
- „Hyundai Veloster“ priekiniai žibintai – dar viena vieta, kurią verta atidžiau apžiūrėti, mat ne pačios geriausios kokybės reflektoriai labai greitai išdega.
- Patikrinkite ar veikia oro kondicionierius ir ar vėjo apipūtimo sistema veikia skirtingu pajėgumu.
- Sunkiai persijungianti pavara, iš trečios į antrą, sufleruos, jog netolimoje ateityje galite susidurti su itin brangiu pavarų dėžės remontu.
- Jeigu automobilis turi stoglangį, patikrinkite ar jis atsidaro ir užsidaro sklandžiai. Taip pat verta apžiūrėti aplink stoglangį esančias gumas ir ar pro jas nesiskverbia drėgmė.
| Orientacinės detalių kainos | Versijai su 1,6 litro turbininiu motoru |
| Sankabos komplektas | ~ 150 eurų |
| Stabdžių trinkelių komplektas | ~ 60 eurų |
| Stabdžių diskas | ~ 30 eurų |
| Vairo traukė | ~ 30 eurų |
| Amortizatorius | ~ 40 eurų |
| Rato guolio komplektas | ~ 20 eurų |
| Oro filtras | ~ 10 eurų |
| Generatorius | ~ 400 eurų |
Kas tai? Hečbekas ar sportiškas kupė? Panašu, kad tai dviejų kėbulo tipų junginys, praktiškai neturintis nei vieno tiesioginio konkurento.
Jis yra gerokai stilingesnis už tradicinį hečbeką, bet ir tuo pačiu yra gerokai praktiškesnis už „Volkswagen Scirocco“ ar bet kurį kitą panašaus dydžio kupė. Ir nors „Veloster“ dinaminės savybės neprilygsta automobilio išvaizdai, šis „Hyundai“ gali tapti labai rimtu kandidatu tiems kas ieško pirmojo automobilio. Juk kiekvienas iš mūsų norėjo turėti pirmąjį automobilį, kuris būtų kietas, bet ir tuo pačiu nereikalautų pernelyg daug papildomų investicijų.
Tiesiog pirkdami „Veloster“ išmeskite bet kokias mintis apie sportiškumą, bet kokius palyginimus su „Fiesta ST“ ar „Golf GTI“, nes tai tik itin dailus ir stilingas automobilis, tinkamas nusigauti iš taško A į tašką B. Ne daugiau.
PRIVALUMAI
- Išskirtinis, retas ir įdomus
- Kadangi „Veloster“ naudoja „i30“ hečbeko agregatus, eksploatacijos kaštai bus pakankamai racionalūs
- Komforto įrangos gausa
- Patogi vairuotojo vieta
TRŪKUMAI
- Yra labai didžiulė tikimybė, jog susidursite su tam tikrų detalių trūkumu
- Automobilis turi tris dureles. Dvi – priekines ir vieną – galinę, esančią dešinėje pusėje. Ir nors tai palengvina patekimą ant galinių sėdynių, visi keleiviai į galą turės ropštis per vieną pusę.
- Tragiškas galinis matomumas
- Bagažinės talpa mažesnė negu „Hyundai i30“ hečbeko
- 140 AG išvystančio variklio dinamika – kelia žiovulį
GALERIJA
