Naujosios išvados patvirtina ankstesnius nuogąstavimus, kad „intensyvios [LED] šviesos poveikis yra „fototoksiškas“ ir gali vesti prie tinklainės ląstelių negrįžtamo praradimo bei mažesnio regos aštrumo“, – perspėjama Prancūzijos maisto, aplinkos apsaugos ir darbo medicinos agentūros (ANSES) pranešime.
Savo 400 puslapių ataskaitoje agentūra rekomenduoja nustatyti šios šviesos poveikio maksimalios leistinos trukmės ribą, nors namų arba darbo aplinkoje tokios sąlygos susidaro retai.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad didelio intensyvumo LED šviestukų šviesos ūmaus ir „chroniško“ poveikio padariniai skiriasi.
Ilgalaikis mėlynos šviesos poveikis yra mažiau pavojingas, bet gali „paspartinti tinklainės audinio senėjimą ir skatinti regėjimo aštrumo pablogėjimą bei kai kuriuos degeneratyvinius susirgimus, pavyzdžiui, amžiaus nulemtą geltonosios dėmės degeneraciją“, konstatavo ANSES.
Ilgaamžių, energiją taupančių ir nebrangių LED šviestukų technologija per pastarąjį dešimtmetį perėmė pusę bendrojo apšvietimo rinkos ir iki šių metų pabaigos tikriausiai bus įdiegta 60 proc. rinkos, rodo šio sektoriaus prognozės.
LED eikvoja penkiskart mažiau energijos negu tokio paties stiprumo šviesą skleidžiančios kaitrinės lamputės.
Šiuo metu LED apšvietimo lempučių gamybos pasauliniai lyderės yra bendrovės „GE Lighting“, „Osram“ ir „Philips“.
Dauguma LED šviestukų skleidžia trumpabangius mėlynus arba ultravioletinius spindulius, bet naudojant geltoną liuminoforą galima išgauti baltą šviesą. Juo šviesa baltesnė arba „šaltesnė“, juo daugiau jos spektre mėlynos spalvos.
Paros ritmai LED šviestukai dabar plačiai naudojami namams ir gatvėms apšviesti, taip pat biuruose ir pramonėje.
Be to, jie vis plačiau taikomi automobilių žibintuose, žibintuvėliuose ir kai kuriuose žaisluose.
Mobiliųjų telefonų, planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių LED ekranų šviesa akims nekelia pavojus, nes jos intensyvymas, palyginus su kitų tipų apšvietimu, yra daug mažesnis, žurnalistams sakė oftalmologė Francine Behar-Cohen, vadovavusi ANSES ataskaitą parengusiai ekspertų grupei.
Vis dėlto šie šviečiantys įrenginiai, ypač kai jie naudojami naktį arba tamsioje aplinkoje, gali „sutrikdyti biologinius ritmus ir tuo pačiu – miego režimą“, perspėjo agentūra.
Kadangi vaikų ir paauglių akys ir jų lęšiukai dar nėra visiškai susiformavę, jie tokiems sutrikdymams ypač imlūs, pažymima ANSES ataskaitoje.
Be to, yra žinoma, kad sutrikę organizmo paros (cirkadiniai) ritmai taip pat gali paaštrinti medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas, kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos bei kai kurių atmainų vėžys, sakė ANSES tyrėja ir projektų vadybininkė Dina Attia.
Be to, kai kurių LED šviestukų stroboskopinis efektas, lemiamas mažų elektros srovės svyravimų, gali sukelti „galvos skausmą, akių nuovargį ir didesnę nelaimingų atsitikimų riziką“, pabrėžiama pranešime.
ANSES rekomenduoja namų apšvietimui naudoti „šiltai baltos“ spalvos šviestukus, riboti šviestukų, kurių spektre didesnę dalį sudaro mėlyna šviesa, poveikio intensyvumą, taip pat vengti prieš miegą žiūrėti į LED ekranus.
Agentūra taip pat nurodė, kad gamintojai turėtų „riboti transporto priemonių priekinių žibintų šviesos intensyvumą“, nes kai kuriais atvejais šviesos būna per skaisčios.
Tačiau ANSES taip pat išreiškė abejonių dėl kai kurių „mėlynos šviesos filtrų“ ir apsauginių akinių veiksmingumo.
