Paaiškėjo, kad iki nepriklausomybės atkūrimo kaupti naudingų iškasenų karjerų rekultivavimo fondai išgaravo, o vėliau politikai juos išvis panaikino. Maža to – Aplinkos ministerija ėmėsi kasėjų „advokato“ vaidmens.
Fondai – panaikinti
Tai, kad iškasus naudingąsias iškasenas našta rekultivuoti karjerus krenta ant mokesčių mokėtojų pečių, paaiškėjo po to, kai Rėkyvos ežerą siekianti išsaugoti Rėkyvos bendruomenė pagalbos kreipėsi į politikus. Labiausiai nerimauta dėl to, ar pirmajame dešimtuke pagal dydį esančio ežero pašonėje durpes kasanti bendrovė „Rėkyva“ pakankamai atideda lėšų durpynui rekultivuoti. Paaiškėjo, kad panašūs fondai Lietuvoje apskritai nekaupiami.
„Šiuo metu veikiančios naudingų iškasenų gavybos įmonės neturi sukauptų fondų rekultivacijos darbams, nes 1990-1992 m., keičiantis ekonominei sistemai, vykstant infliacijos procesui ir dėl kitų priežasčių sukaupti fondai buvo prarasti, o vėliau, priėmus politinį sprendimą dėl įvairių fondų panaikinimo, jie nebuvo atgaivinti“, - teigiama aplinkos ministro Gedimino Kazlausko rašte.
Šiaulių savivaldybės užsakymu tyrimą atlikę mokslininkai suskaičiavo, kad dabar „Rėkyva“ už kasamas durpes valstybei sumoka tiek mokesčių, kad žalai atlyginti prireiktų kelių šimtmečių.
Gamta – kreditorių sąrašo gale
Jau seniau buvo nuogąstaujama, kas atlygins gamtai padarytą žalą, jeigu bendrovė „Rėkyva“ nustos egzistavusi, pavyzdžiui, nuspręs paskelbti bankrotą po to, kai durpės jau bus iškastos. Paaiškėjo, kad žala gamtai taptų mokesčių mokėtojų problema.
„Galiojantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas neužtikrina valstybės interesų gavybos metu pažeistų žemių rekultivavimo srityje“, - teigiama ministro atsakyme. Gamtai padarytai žalai atlyginti reikalingos lėšos priskirtos paskutiniajai – trečiajai – kategorijai. Tai reiškia, kad po įmonės bankroto gamtai lieka šnipštas.
Apie įstatymų spragas 1997-aisiais prabilo tuometinė Aplinkos apsaugos ministerija, tačiau jai atsakyta, kad finansiniai klausimai – ne šios ministerijos kompetencija.
Kaip galima suprasti iš G. Kazlausko, nei vėlesni ministerijų vadovai, nei dabartinė ministerijos valdžia problemos nesprendė. Maža to – vos tapęs Aplinkos ministerijos vadovu G. Kazlauskas savo parašu Rėkyvoje sumažino pagal programą „Natura 2000“ saugotinos teritorijos plotą, todėl durpių kasėjai ėmė kelti dar didesnį pavojų Rėkyvos draustiniui – vienai iš nedaugelio šalyje išlikusių aukštapelkių.
Siūlo nuleisti ežerą
„Šiaulių naujienos“ rašė, kad bendrovė „Rėkyva“ jau pasiūlė Šiaulių miesto savivaldybei nuimti dešimties centimetrų aukščio metalinį įrenginį, kuris ežere palaiko aukštesnį vandens lygį. Ministerija „mostelėjo“ dar daugiau. „Dabartinis ežero vandens lygis yra 30 cm aukštesnis už natūralų“, - teigiama ministro rašte, nors ežero gylis kai kuriose vietose jau siekia vos pusantro metro.
Kadangi ankstesniuose ministerijos atsakymuose, tyrimą atlikusių STT pareigūnų išvadose teigiama, kad poveikio aplinkai vertinimą būtina atlikti, aplinkos ministro G. Kazlausko teiginiai skamba keistokai. „AB „Rėkyva“ įpareigota atlikti durpių gavybos poveikio aplinkai vertinimą, tačiau jis dar neatliktas, nes įmonė šiais metais neplanuoja durpyno drenavimo griovių gilinimo darbų“, - teigia ministras.
„Dabar, pakilęs vanduo teka į durpyną, jeigu vandens lygį sumažins, aišku, kad nebereikės ir griovių gilinti“, - piktinasi Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė.
Rengs naujas taisykles
Iki šiol Rėkyvos ežerą ir šalia esantį draustinį gynė visuomenininkai. Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta jau parašė atsakymą bendrovei „Rėkyva“ ir informavo, kad bus rengiamos naujos ežero eksploatavimo taisyklės. Skyriaus vedėjo žodžiais, šiemet Savivaldybė parengs naujas ežero eksploatavimo taisykles.
„Dabar galiojančios taisyklės buvo parengtos prieš dvidešimt metų, tačiau situacija pasikeitusi. Reikia įvertinti ir mokslininkų prielaidas“, - sakė R. Šemeta. Tyrimą atlikę mokslininkai įspėjo, kad durpininkų veikla neigiamai veikia ežerą ir draustinį.
Edvardas ŽAKARIS,
LR Seimo narys:
- Nustebino tai, kad visiškai nekaupiamos lėšos rekultivuoti durpynams. Vyksta lobizmas, tačiau ne piliečių naudai, jeigu jau pati ministerija siūlo būdą, kaip išvengti poveikio aplinkai vertinimo, kuris gali būti ir neigiamas. Tačiau tai – ne vienos „Rėkyvos“, o visų naudingųjų išteklių kasėjų problema – durpių, žvyro, molio ir kt. Be konkurso iškasamos naudingosios iškasenos, kažkas pralobsta, o problema, kaip rekultivuoti karjerus, numetama mokesčių mokėtojams. Manau, valstybė lieka apgauta net du kartus.
Matau tik vieną kelią – skubiai peržiūrėti, keisti įstatymus. Turi būti nustatyti realūs mokesčiai už iškasenas, sudaromi fondai gamtai padarytai žalai atlyginti, skelbiami vieši konkursai. Tose įmonėse dirbantys žmonės – niekuo dėti, tačiau apsaugoti gamtą – būtina.
Rėkyvos bendruomenė man atsiuntė ir STT tyrimo išvadas. Galvoju kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad atliktų tyrimą, ar nedaroma žala valstybei. Nes tai ne vienos Rėkyvos, o visos valstybės masto proble
