Laura Mureikaitė
O gal vis dėlto laikas išsirinkti batelius, kurie, nepaisant kulniuko aukščio, būtų dar ir patogūs? Štai 10 patarimų, kurie padės jums nepamesti galvos batų parduotuvėje – erdvėje, kur taip dažnai sveikas protas pralaimi stiliui ir grožiui!
1. Rinkdamasi aukštakulnius visų pirma atkreipkite dėmesį į jų padą. Pado linkis turėtų būti patogus. Tai nustatyti vien žvilgsniu – neįmanoma: turėtumėte batus apsiauti ir šiek tiek pavaikščioti. Jei bus nepatogu – geriau nepirkite. Mintis „kaip nors priprasiu“ dažniausiai baigiasi dar viena nedėvima pora spintoje.
2. Kulniuko aukštis pats savaime taip pat neparodo, ar batai bus patogūs. Optimaliu aukščiu laikomas 3–7 cm kulniukas. Tačiau jei bato padas, pagrindas patogūs – puikiai jausitės ir apsiavusi batus aukštesniu kulniuku. Beje, dabar populiarūs batai su aukštoka platforma priekinėje dalyje – tai leidžia gamintojams dar labiau paaukštinti kulniuką, nors pėda tuo metu lieka išlenkta palyginti nedaug. Puikus kompromisas norinčioms prie savo ūgio pridėti 10–12 cm, bet kartu jaustis patogiai!
3. Nors renkantis aukštakulnius paprastai daugiausia dėmesio skiriama kulniuko aukščiui ir formai, iš tikrųjų ne mažiau svarbi ir batų nosis. Avint aukštakulnius pagrindinis krūvis tenka priekinei pėdos daliai. Jei pirštai bus įkalinti ankštoje batų nosyje, nepatogiai remsis, vaikščioti tikrai nebus malonu: pėda greitai pavargs, atsiras nuospaudų, pūslių. Be to, nepatogi batų nosis gali tapti beviltiškai plyštančių kojinių priežastimi.
4. Ortopedai rekomenduoja rinktis batus lengvai užapvalinta nosele, kad joje liktų pakankamai erdvės pajudinti kojų pirštus. Tai klasikinės formos aukštakulniai, visada madingi ir puikiai derantys prie įvairaus stiliaus aprangos.
5. Jei aukštakulnių noselės priekis iškirptas, geriau, kai tarpelis nedidelis, neapnuoginantis visų pirštų. Priešingu atveju net ir avint tinkamo dydžio aukštakulnius pirštai slys į priekį, tarsi batai būtų per maži.
6. Atidžiai apžiūrėkite, iš kokios medžiagos pagaminti batai. Jūsų pėdos geriausiai jausis natūralios odos bateliuose. Sintetika greičiau susidėvi, neretai skatina pėdas prakaituoti.
7. Lakuota oda dažniausiai nesitampo, tokie batai ilgiau taikosi prie kojos. Turėkite tai omenyje: jei jūsų bateliai šiek tiek ankštoki – neverta tikėtis, kad jie greitai prasitampys.
8. Zomšiniai batai kur kas minkštesni, jie išties greitai prisitaiko prie pėdos. Tačiau šios avalynės priežiūra kiek sudėtingesnė.
9. Jei vairuojate, rinktis aukštakulnius tampa dar sudėtingiau. Jums netiks oda ar zomša aptrauktas kulniukas – jis gana greitai apsitrins, nusidėvės. Rinkitės batelius, kurių kulniukas pagamintas iš vientisos medžiagos, neaptrauktas, be papildomų dekoro detalių.
10. Jei negalite apsieiti be aukštakulnių, atkreipkite dėmesį ir į šiuo metu madingus batus su grubiu padu ar platforma. Dažniausiai jie būna patogesni už smailiakulnius, nes yra stabilesni, juose pėda mažiau išlenkiama. Tiesa, patikrinkite, ar batų padas lankstus. Jei ne, tokie batai įkalins jūsų pėdą horizontalioje padėtyje, einant ji negalės išsiriesti, todėl eisena taps sunki, nerangi.
Komentaras
Renkantis batus tenka sudėtinga užduotis išlaviruoti tarp stiliaus kaprizų ir ortopedų, primenančių, kad vis dėlto svarbiausia – sveikata ir gera savijauta, patarimų. Gydytojas ortopedas traumatologas Gintautas Pocius primena, jog batus reikėtų rinktis itin kruopščiai, pirmenybę teikti tiems, kurie ne tik patinka, bet ir idealiai tinka. Kaip pasirinkti tinkamą avalynę?
Parduotuves, kur pardavinėjama aukštos kokybės avalynė, galima būtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Daugumas prekybininkų eina lengviausiu keliu, pardavinėja pigią avalynę iš trečiojo pasaulio šalių, kur negalvojama apie mūsų sveikas pėdas... Bet anatomiškai adaptuotos, patogios avalynės tikrai yra, ji pakankamai populiari tarp turinčiųjų problemų su pėdomis. Palinkėčiau nelaukti ir profilaktiškai avėti tokia avalynę, kol dar neatsirado negalavimų.
Moterims rekomenduočiau avėti batus su neaukštesne nei 5 cm pakulne. Avalynės priekis neturėtų būti smailėjantis. Avint aukštakulnius didžiausia krūvio dalis tenka padikaulių ir pirštų sričiai, dėl to šioje zonoje atsiranda skausmas bei deformacijos. Būtent todėl nepatarčiau aukštakulnių avėti kasdien.
Vaikams iki 5–6 metų formuojasi pėdos skliautai, todėl ir avalynė turėtų būti anatomiškai adaptuota, t.y pade suformuotas bent 4–5 mm išilginis skliauto kėliklis (supinatorius), o batuko užkulnis turi pakankamai fiksuoti kulniuką teisingoje padėtyje, taigi jis negali būti per minkštas. Reikėtų basiems bėgioti po pievą, smėlį –tai stimuliuoja pėdų raumenis.
Kaip ir moterų, vyrų avalynė turėtų būti fiksuojama kulno srityje. Be to, rekomenduočiau rinktis avalynę, pasiūtą iš kuo natūralesnių medžiagų: odos, natūralaus pluošto audinių. Taip pat pasiteisino naujos kartos aukštos kokybės „kvėpuojančios“ sintetinės medžiagos.
„Crocs“ avalynė ar jos analogai turi anatominį pado reljefą. Jie pagaminti iš gumos, todėl turėtų būti avima tik esant specifinėms darbo sąlygoms ar trumpesnį laiką vaikštant lauke. Tačiau tai nėra kasdienė avalynė vaikams ar suaugusiems.
Vasarą, esant šiltam orui, rekomenduotina avėti atviresnę avalynę, tačiau batų padas negali būti labai plonas (einant jaučiasi kiekvienas nelygumas ar akmenukas), dirželiai turėtų fiksuoti ne tik pirštų bei padikaulių sritį, bet ir užkulnį.
Nerekomenduočiau avėti įspiriamų basučių su perskyrimu tarp pirmojo ir antrojo pirštų, nes dėl jų pasikeičia eisena, nesimetriškai dirba raumenys. Tai gali turėti negrįžtamų eisenos pasikeitimo pasekmių, sukelti nugaros ar kojų skausmą.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, dalis žmonių, kuriems rūpi sveikata, prižiūri ir pėdas, o kitai grupei sveikata nerūpi... Jiems atrodo, kad gydytojai ar kiti sveikatinimo specialistai tai turi padaryti už juos. Kol šis požiūris nepasikeis ir patys imsimės prevencijos, kad sveikata nesutriktų, tol jokios medicinos priemonės ar pati brangiausia avalynė mums nepadės...
