Siekiant šalies rinką aprūpinti vertingos rūšies kokybiška mėsa, pastaraisiais metais mėsinei galvijininkystei skiriamas išskirtinis dėmesys. Šiai gyvulininkystės šakai skatinti Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ biudžete numatytas atskiras subsektorius ir padidinta parama. Augintojus remia ir valstybė. Pernai rudenį patvirtinta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa jau pradeda veikti.
Nederlingoje žemėje auga kaip ant mielių
Lietuva – tradicinis gyvulininkystės kraštas. Ten, kur javai menkai uždera, sultinga žolė duoda kelis derlius, plotai prašosi paverčiami ganyklomis.
Jaunojo ūkininko Andriaus Arlausko žemės Babilninkų kaime (Molėtų r.) taip pat priskiriama mažiau palankioms. Čia žmonės nuo seno vertėsi pienine gyvulininkyste. Pieno krypties yra ir Andriaus tėvo ūkis. Tačiau kai vyresnysis Arlauskas prie žemės linkusiam sūnui prieš ketverius metus nusprendė perleisti pusę savo valdų, vaikinas ryžosi kurti truputį kitokį ūkio modelį – imtis mėsinės galvijininkystės. Sprendimą lėmė noras turėti šiek tiek daugiau laisvo laiko nei laikant melžiamas karves; ir pati mėsinė galvijininkystė atrodė perspektyvi.
Iškart įsigyti grynaveislių gyvulių būtų nuostabu, deja, pradedančiam ūkininkui tai sunkiai įgyvendinama svajonė. Todėl Andrius pasirinko kitą, ilgesnį, bet nuoseklų bandos kūrimo kelią – pieno krypties galvijų mišrinimą su mėsiniais. Kryžminant pieninių ir pieninių-mėsinių veislių karves su mėsinių veislių buliais, patraukliomis savybėmis išsiskiria jau pirmos kartos mišrūnai: sparčiau auga, mažiau sunaudoja pašarų priesvorio vienetui, skerdenos išeiga būna didesnė, o mėsos kokybė – geresnė.
Modernizavo ūkį
Nors Andriaus ūkininkavimo patirtis palyginti dar nedidelė, jis gali varžytis su kitais, turi ką ir kitam patarti.
Ganyklose žolę peša 40 mišrūnų. Už jautukus jaunasis ūkininkas sugeba gauti ilgesnį litą nei daugelis ūkininkų, mat skerdieną pardavinėja pats (skerdimo paslaugą užsisako vienoje bendrovėje).
Apie keturiasdešimčia hektarų išsiplėtė laukų ribos. Šiemet jaunasis ūkininkas deklaravo per šimtą hektarų žemės ūkio naudmenų. Augančiai bandai reikia didelių ganyklų plotų, užsiauginti nemažai baltymingų pašarų.
Apdirbti laukus, paruošti kokybiškus pašarus padeda šiuolaikiškos žemės ūkio mašinos. Žemės ūkio mašinų parko atnaujinimą Andrius pradėjo su Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ parama – įsigijo du traktorius, šienapjovę. Nederlingose žemėse ūkininkaujančiam jaunajam ūkininkui pagal paramos teikimo taisykles savo lėšomis reikėjo padengti tik 40 proc. išlaidų, didžioji projekto dalis apmokėta iš ES ir šalies biudžeto
„Pašarų ruošai dar labai reikėtų preso, prikabinamos šienapjovės“, - sako šiuolaikišką ūkį kuriantis A.Arlauskas, ir šiemet pateikęs paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM.
Pagal pirmumo kriterijus
Vaikinas objektyviai vertina tikimybę gauti finansavimą: šiemet pareiškėjų konkurencija gauti paramą pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ itin didelė. Priemonės biudžete – 84,5 mln. Lt, o pareiškėjų, vien tik gyvulininkystės sektoriuje, yra gerokai per tūkstantį, jų prašoma paramos suma viršija 260 mln. Lt.
Tokią situaciją lėmė tai, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programa artėja prie pabaigos, lieka vis mažiau biudžeto lėšų. Kita vertus, tapo aktyvesni ūkininkai. Nemaža dalis ryžosi šiemet pateikti paraiškas paaiškėjus, kad iki tol EB investicine parama nesinaudoję pareiškėjai turi didesnę tikimybę nei daugelis gauti finansavimą, jų paraiškos bus vertinamos pirmiausia.
Žemės ūkio valdoms modernizuoti numatytas biudžetas, siekiant jį efektyviai panaudoti, iš anksto proporcingai paskirstytas prioritetiniams gyvulininkystės, augalininkystės ir paslaugų žemės ūkiui teikimo sektoriams. Gyvulininkystėje pirmenybė teikiama mėsinei galvijininkystei, tada – kitų rūšių gyvulininkystei, paukštininkystei. Konkuruojantys projektai vertinami pagal pirmumo kriterijus, kurių yra devyni. Trys pirmieji yra: pareiškėjai, iki tol nesinaudoję ES parama; valdos iki 150 ha žemės ūkio naudmenų arba ūkyje laikoma iki 75 sąlyginių gyvulių vienetų; jaunieji ūkininkai.
Šiuo metu jau patvirtinta per 360 paraiškų, patvirtina paramos suma – per 41 mln. Lt.
Išmokos už mėsinius galvijus
Siekdama skatinti mėsinę galvijininkystę, Žemės ūkio ministerija parengė šios gyvulininkystės šakos plėtros programą.
Pagal šią programą numatytos išmokos už mėsinius galvijus bei avis, ūkyje išlaikytus ne mažiau kaip vienus metus. Išmokos ūkininkus pasieks jau šiemet. Jos bus diferencijuojamos, norint paskatinti pradedančiuosius: mažesnių bandų laikytojams jos bus didesnės.
Orientacinė išmoka 2011 metams už mėsinį galviją nuo 217 Lt iki 278 Lt, už mėsinę avį – nuo 42 Lt iki 75 Lt.
