„Švedija įvykdė, ką pažadėjusi, ir dabar atėjo laikas Turkijai galutinai pritarti [Švedijos] prisijungimo procesui“, – sakė J. Stoltenbergas.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso. Nuo to laiko, kai ji pateikė paraišką, jau praėjo pusantrų metų.
Turkija iki šiol stabdė Švedijos narystės NATO ratifikavimą, kaltindama šią šalį pernelyg atlaidžiu požiūriu į grupes, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui, įskaitant kurdų kovotojus ir tinklo, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, narius.
Turkiją taip pat piktina uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalininkų demonstracijos Švedijoje ir musulmoniškas šalis sukrėtę Korano deginimo protestai.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime atšaukė savo prieštaravimą Švedijos kandidatūrai ir praėjusį mėnesį nusiuntė stojimo protokolą parlamentui ratifikuoti.
Ankara pakeitė savo poziciją po to, kai Stokholmas pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Turkija kovos su terorizmu srityje ir remti Turkijos siekį atgaivinti savo narystės ES paraišką. Be to, NATO susitarė įsteigti specialią kovos su terorizmu koordinatoriaus instituciją.
Norint išplėsti NATO, reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios atsisako tai padaryti. Vengrija stabdė Švedijos paraišką, teigdama, kad švedų politikai melavo apie Vengrijos demokratijos būklę.
Kitos NATO sąjungininkės tikėjosi, kad šią savaitę Briuselyje vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime bus galima pasveikinti Švediją kaip naujausią Aljanso narę.
Turkijos parlamento Užsienio reikalų komitetas tęsia diskusijas šiuo klausimu. Kai komitetas uždegs žalią šviesą Švedijos stojimo protokolui, paskutinį žingsnį turės žengti Turkijos parlamentas.
„Norėčiau, kad ratifikavimo procesas vyktų sparčiau, tai ne paslaptis, – sakė J. Stoltenbergas. – Norėčiau, kad jie tai užbaigtų, ir būtent tai daug kartų komunikavau.“
Švedija ir Suomija atsisakė savo tradicinių karinio neprisijungimo pozicijų ir siekė apsaugos po NATO saugumo skėčiu, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą. Suomija prie Aljanso prisijungė balandį ir tapo 31-ąja NATO nare.
