Penki aukšti NATO valstybių karininkai pareiškė, kad aljansas turi būti pasirengęs smogti prevencinį branduolinį smūgį, jei nori apsisaugoti nuo branduolinio ar kitokios rūšies masinio naikinimo ginklo plitimo pasaulyje, skelbia „The Guardian“.
Kariniai strategai skelbia, kad NATO reikalingos esminės reformos bei nauja sutartis, kuri suvienytų JAV, NATO bei Europos sąjungos pajėgas vardan „didžiosios strategijos“, kuria siekiama atliepti vis labiau į brutalumą klimpstančio pasaulio iššūkius, įgyvendinimo. Buvę JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos bei Nyderlandų karinių pajėgų vadai skelbia, kad prevencinio branduolinio smūgio galimybė neturi būti atmesta, nes pasaulis be branduolinių ginklų yra tiesiog sunkiai įsivaizduojama utopija.
Manifesto autoriai savo idėjas jau pristatė Pentagono pareigūnams bei NATO generaliniam sekretoriui Jaapui de Hoopui Scheferiui. Manoma, kad manifesto idėjos, išdėstytos 150 puslapių, detaliau bus svarstomos balandžio mėnesį Rumunijos sostinėje Bukarešte vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Naujos strategijos autoriai teigia, kad Vakarų vertybės šiuo metu yra atsidūrusios dideliame pavojuje, o branduolinio ginklo plitimas kelia pavojų, kad branduolinis karas, tiesa nors ir ne totalinis, yra reali galimybė.
Manifestą pasirašė: generolas Johnas Shalakashvilis, buvęs JAV karinių pajėgų vadas bei NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas, generolas Klausas Naumannas, buvęs Vokietijos karinių pajėgų vadas bei NATO karinio komiteto vicepirmininkas, generolas Henkas van den Breemenas, buvęs Olandijos karinių pajėgų vadas, bei Lordas Inge.
Kaip pagrindinius pavojus Vakarams kariai išskyrė:
• Politinį fanatizmą bei religinį fundamentalizmą;
• „Tamsiąją globalizacijos pusę“, kuri reiškia tarptautinio terorizmo, organizuoto nusikalstamumo bei masinio naikinimo ginklų plitimą pasaulyje;
• Klimato pokyčius bei energetinį saugumą. Taip atkreipiamas dėmesys į galimą kovos dėl gamtinių resursų paaštrėjimą bei būtiniausių resursų trūkumo sukeltą masinę migraciją;
• Nacionalinės valstybės bei tokių tarptautinių organizacijų kaip Jungtinės Tautos, NATO ar ES galios menkėjimą.
Kad krizė būtų išspręsta, manifesto autoriai ragina visiškai pakeisti sprendimo priėmimo procesą NATO organizacijoje ir sukurti naują valdantįjį direktoratą, kuris susidarytų iš aukščiausių JAV, Europos bei NATO pareigūnų. Taip esą būtų išspręsta krizė bei betikslis ES bei NATO konkuravimas. Tarp pačių radikaliausių pokyčių siūlomos šios reformos:
• Konsensusu paremto sprendimų priėmimo proceso atsisakymas ir perėjimas prie sprendimų priėmimo balsų dauguma. Taip būtų galima greičiau reaguoti į krizines situacijas;
• Nacionalinių misijų, kai kariai veikia su tam tikrais savo vyriausybės primestais apribojimais, NATO vykdomose operacijose panaikinimas;
• Atsisakymas leisti sprendimų priėmime dalyvauti valstybių, nedalyvaujančių vykdomose operacijose, atstovams;
• Leidimas naudoti jėgą be JT Saugumo Tarybos pritarimo tokiu atveju, jei jėgos panaudojimas yra nedelsiant reikalingas siekiant apsaugoti didelį skaičių žmonių gyvybių.
Manifesto autoriai teigia, kad NATO ateitis šiuo metu yra sprendžiama Afganistane. Priminsime, kad JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas neseniai aštriai sukritikavo dalį savo sąjungininkų, kurie, jo nuomone, net nesugeba vykdyti kontržvalgybos.
Apžvalgininkai teigia, kad toks karių manifestas yra raginamas aljansui nubusti iš letargo miego. Tiesa, prevencinio branduolinio smūgio galimybė sukėlė diskusijų net pačių manifesto autorių tarpe. Galimybė smogti prevencinį branduolinį smūgį vaidino itin svarbų vaidmenį Šaltajame kare kovojant su Sovietų Sąjunga. Tačiau tai, kas buvo efektyvu kovojant su pasauline galiūne, gali būti nebeveiksminga šiandieniniame pasaulyje. Netgi teigiama, kad kalbos apie prevencinį branduolinį smūgį atspindi Vakarų desperaciją ir negebėjimą kovoti su branduolinio ginklo plitimu.
