Estijai pavyko numalšinti vietinių rusų riaušes, bet jos interneto svetainės ir toliau atakuojamos. Tokiai nedidelei, technologiškai pažangiai šaliai kaip Estija internetas yra gyvybinės svarbos dalykas, rašo britų žurnalas “The Economist”.
Tačiau dvi pastarąsias savaites prieš Estijos valdžios institucijų (ir kai kurių privačių įmonių) interneto serverius vykdomos nuolatinės “atsisakymo aptarnauti” atakos, dėl kurių jie visiškai išvedami iš rikiuotės. Pasirinktas atakos taikinys tol “bombarduojamas” parazitinių užklausų srautu, kol galutinai paralyžiuojamas.
Šis kibernetinis karas prasidėjo balandžio 27 dieną, pačiame įnirtingo Estijos ir Rusijos ginčo dėl sovietinio karinio memorialo perkėlimo iš Talino centro į karių kapines įkarštyje. Ir nors tarpininkaujant Vokietijai Estijos ambasados Maskvoje blokadą pavyko nutraukti, atakos internete vykdomos iki šiol, rašo “Economist”.
Kai kuriais atvejais estiškos svetainės išdarkomos – jų turinys pakeičiamas rusiška propaganda arba sufalsifikuotais “atsiprašinėjimais”. Tačiau daugeliu atvejų serveriai tiesiog užblokuojami. Atakos nuolat stiprėja. Daugiausia jų buvo surengta gegužės 9-ąją, kai Rusija ir jos sąjungininkai švenčia pergalę prieš hitlerinę Vokietiją, pasakoja už Estijos kibernetinį saugumą atsakinga Hillar Aarelaid.
Mažiausiai šešios svetainės, įskaitant priklausančias Estijos užsienio reikalų ir teisingumo ministerijoms, tapo praktiškai nebepasiekiamos. Paprastai tokie triukai naudojami labiausiai abejotinose interneto komercijos srityse – pavyzdžiui, reketuojant virtualius kazino. Tačiau dar nė viena šalis iki šiol nebuvo susidūrusi su tokio masto kibernetinemis atakomis, teigia “Economist”.
Ši situacija kelia nerimą ne tik Estijoje – ypatingą dėmesį į tai, kas vyksta, pasak leidinio, atkreipė NATO.
“Jei ryšių centras kurioje nors aljanso šalyje atakuojamas raketa, tai vertinama kaip karo paskelbimas. Bet kaip vertinti situaciją, kaip toks pat centras išvedamas iš rikuotės kibernetine ataka?” – klausia vienas aukštas valdininkas Briuselyje. Estijos gynybos ministerija siekia dar toliau: jos spaudos tarnybos atstovas šias atakas lygina su 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliais JAV.
Pasak “Economist”, į Taliną skubiai atvyko du geriausi NATO elektroninio karo ekspertai ir vienas jų kolega iš JAV: jie asmeniškai stebi “kibernetinio puolimo” eigą. Tačiau iš tarptautinės teisės šiuo atveju yra mažai naudos, sako Estijos teisingumo ministras Reinas Langas.
Kai kurios atakos prieš Estijos serverius yra gana primityvios, ir tokiais atvejais užpuolikai palieka elektroninius savo “pirštų atspaudus”. Pasak estų, pirmosios salvės nugriaudėjo iš kompiuterių, priklausančių Rusijos vyriausybės institucijoms. Tačiau dauguma atakų rengiamos iš tūkstančių kompiuterių, esančių įvairiuose pasaulio kampeliuose. Kai kurie iš jų priklauso žmonėms, nepatenkintiems Estijos veiksmais. Rusiškose interneto svetainėse anonimiškai skelbiamos instrukcijos, kaip rengti “atsisakymo aptarnauti” (DoS) atakas. Visgi daugeliu atvejų Estija atakuojama iš vadinamųjų “botų tinklų”. Tai virusais užkrėstų kompiuterių, kuriuos galima per atstumą įtraukti į tokias atakas be jų savininkų žinios, “grandinėlės”. Tokius “botų tinklus” galima specialiai sukurti arba paprasčiausiai išsinuomoti iš kibernetinių nusikaltėlių.
Kad Estijos interneto svetainės galėtų aptarnauti šalies vartotojus, estams teko uždrausti prieigą prie jų iš užsienio. Valstybės ekonomikai tai gali padaryti didesnę žalą, nei jau įvestos ribotos Rusijos ekonominės sankcijos, tarp jų – ir susisiekimo geležinkeliu tarp Talino ir Perterburgo sustabdymas. Be to, tokios priemonės neabejotinai trukdo estams atremti rusišką propagandą, vaizduojančią Estiją kaip “fašistų irštvą”.
“Mes nublokšti į akmens amžių. Apie tai, kas vyksta, pranešinėjame pasauliui telefonais ir faksais”, - pasakojo vienas estų informacijos technologijų specialistas. Kibernetinį Estijos puolimą atidžiai stebintis Suomijos bendrovės “F-Secure”, besispecializuojančios IT saugumo sprendimų srityje, atstovas Mikko Hypponenas mano, kad geriausias būdas apsidrausti nuo tokių atakų – sukurti galingą serverių tinklą įvairiose valstybėse. Kol kas NATO to dar nesiėmė, tačiau situacija gali pasikeisti, teigia “Economist”.
