Daug NATO šalių nepritars, kad jau gruodį Gruzija ir Ukraina būtų pakviestos pradėti įgyventinti Aljanso narystės veiksmų planą, mano naujasis Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis.
Tačiau A.Ažubalis BNS komentuodamas gruodžio pradžioje įvyksiančio Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo perspektyvas pažymėjo, kad Lietuva turi siekti, jog šiame susitikime būtų žengtas konkretus žingsnis, patvirtinantis, kad Tbilisis ir Kijevas išlieka kelyje į NATO.
„Aljansas turi įvykdyti savo įsipareigojimus ir pasiūlyti Narystės veiksmų planą. Jeigu tai nepavyks, kadangi reikalingas konsensusas, o, aš manau, daug šalių bus prieš, Lietuva turi siekti, kad tas susitikimas būtų vienu iš šių valstybių kelio į NATO etapų, jokių būdu ne pabaiga“, - sakė URK vadovas.
Visi klausimai Šiaurės Atlanto Aljanse yra sprendžiami konsensuso būdu, t.y. visų 26 narių sutarimu.
Pasak parlamentaro, nuo balandžio mėnesio Bucharešte, kuomet Gruzijai ir Ukrainai buvo atsisakyta suteikti Narystės veiksmų planus, tačiau pažadėta darkart iškelti šį klausimą gruodį, įvyko pasikeitimų tarptautinėje arenoje ir šių šalių vidaus gyvenime.
„Turime tokius du svarbius pasikeitimus. Pirmiausia, Rusijos agresija prieš Gruziją. Aš asmeniškai vis tik galvoju, kad viena iš priežasčių, kodėl prasidėjo ir tęsiasi ta ilga agresija prieš Gruziją, (...) buvo siekis neleisti Gruzijai įsilieti į transatlantines struktūras. Antra, politiniai susidūrimai Ukrainoje taip pat pasiekė savo apogėjų ir, ko gero, laukia nauji rinkimai“, - kalbėjo politikas.
A.Ažubalio teigimu, įvykiai Gruzijoje ir Ukrainoje nė vienos iš šių šalių neišmušė iš „transatlantinės integracijos orbitos“ bei pažymėjo, kad tai yra iššūkiai Šiaurės Atlanto Aljansui.
„NATO dabar turi du iššūkius ir aš tikiuosi, kad Aljansas supranta, jog visiškai ignoruoti Bucharešto susitikimą ir ten priimtus sprendimus būtų didžiausia klaida ir kai kurių Kremliaus lyderių vykdytos politikos efektyvumo patvirtinimas“, - svarstė URK pirmininkas.
Jo nuomone, NATO UR ministrų susitikime Gruzijai ir Ukrainai nusiųstas signalas turi skatinti šias valstybes ir toliau vykdyti „konkrečius darbus, konkrečias reformas“. Šio signalo formos paieška, anot Seimo nario, yra užduotis Lietuvos diplomatinei tarnybai.
„Gal net gali būti tas pats dalykas - Narystės veiksmų planas, tik nevadinamas taip. Aš manau, Lietuvai, jos diplomatinei tarnybai reikia daryti visus įmanomus žingsnius, kad Busharešto pažadas būtų įvykdytas. Mes žinome savo įsipareigojimus, žinome Lietuvos požiūrį, iki šiol vykdytos užsienio politikos nuostatas. Aš esu įsitikinęs, kad ir po (Seimo - BNS) rinkimų šioje srityje jos neturėtų keistis“, - tvirtino A.Ažubalis, pridūręs, jog URK šią poziciją išsakys Užsienio reikalų ministerijai.
NATO UR ministrų susitikimas vyks Briuselyje gruodžio 2-3 dienomis, jame ministrai svarstys Gruzijos ir Ukrainos pasirengimą gauti NATO narystės veiksmų planą. Balandį Bucharešte vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta laikinai nesuteikti Gruzijai ir Ukrainai NATO narystės veiksmų plano, tačiau sutarta gruodį per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą iš naujo įvertinti jų pažangą.
Narystės veiksmų planas yra pradinė priemonė, skirta parengti prie Aljanso prisijungti norinčius partnerius NATO narystės pareigoms ir prievolėms. Tokio plano suteikimas valstybei siejamas su jos būsima naryste Aljanse.
