Pažymėtina, kad Rusijai NATO siūlomo neįpareigojančio laipsniško dvišalių santykių atnaujinimo galimybė yra neabejotinai priimtina. Šią prielaidą patvirtina ir Rusijos atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino formalus pareiškimas, kuriame teigiama, kad „toks NATO sprendimas yra sveikintinas ir Rusija jau seniai pasirengusi dialogą atnaujinti“. Tokią Rusijos poziciją lemia kelios priežastys.
Kodėl Rusijai priimtinas siūlomas suartėjimas su NATO
Pirmiausia tai puiki galimybė išjudinti Kaukazo klausimo sprendimą. Atgaivintas Rusijos ir NATO dialogas padėtų Rusijai atnaujinti derybas su Aljansu dėl Gruzijos, įstrigusias dar praėjusių metų rugpjūtį. Rusija įgytų galimybę siekti jai palankių politinių susitarimų su NATO, padėsiančių išlaikyti separatistinius Gruzijos regionus (o optimaliu atveju – ir visą Gruziją) Rusijos įtakoje.
Kita vertus, atnaujintas dialogas su NATO suteiktų Rusijai galimybę bandyti diplomatinėmis priemonėmis riboti Aljanso „kietojo“ saugumo priemonių taikymą savo kaimynystėje. Pastaruosius kelis mėnesius Rusijos naudota agresyvaus atsako į NATO pastangas vienašališkai didinti savo saugumo garantijas politika siekiamo rezultato nedavė. Nepaisant tarp Aljanso valstybių įsivyravusios nuomonių įvairovės dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) diegimo, NATO neatsisakė ir, atrodo, kad ir toliau nebus linkusi atsisakyti PRG diegimo Rusijos pašonėje idėjos. Tai verčia manyti, kad artimiausioje ateityje Rusija galėtų tikėtis jai palankių NATO sprendimų šiuo klausimu, tinkamai manipuliuodama planuojamais pasirašyti (į ginkluotės kontrolės sritį patenkančiais ir kitais) dvišaliais susitarimais su Aljansu. O tam, savaime suprantama, būtina aktyvinti sulėtėjusį Rusijos ir NATO dialogą.
Galiausiai sulėtėję santykiai su NATO stabdo ir kitų Rusijai svarbių tarptautinės politikos klausimų sprendimo procesą. Pavyzdžiui, iki šiol tebėra miglota oficialių Aljanso santykių su Rusijos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) perspektyva. Taip pat neaiški lieka dar praėjusių metų liepą Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasiūlytos Europos kolektyvinio saugumo idėjos, siekiančios didinti Rusijos įtaką Europos saugumo erdvėje, nagrinėjimo ES ir NATO galimybė ir kt.
Šiuos ir kai kuriuos kitus į tarptautinės politikos sritį patenkančius klausimus Rusija gali tikėtis išjudinti iš mirties taško tik pirmiau atnaujinusi konstruktyvų dialogą su Aljansu, taip parodydama bent formalią savo valią ir ryžtą atsakymų į įvairius tarptautinio saugumo klausimus ieškoti kartu su Vakarų bendruomene.
Ko galima tikėtis iš intensyvėjančio Rusijos ir NATO politinio dialogo
Taigi šių metų gruodį inicijuotą Rusijos ir NATO dialogo gaivinimo procesą galima laikyti abipusiai motyvuotu, atitinkančiu tiek Aljanso, tiek Rusijos strateginius interesus. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad artimiausiu metu reikšmingų sprendimų aktualiais tarptautinio saugumo klausimais tai greičiausiai nelems.
Viena vertus, tarpusavio santykių nuosmukį patiriančios NATO ir Rusija vargu ar bus linkusios forsuoti atsinaujinantį dvišalį dialogą. Šią prielaidą patvirtina ir oficialių Rusijos ir NATO pareigūnų pareiškimai dėl tolesnės Maskvos ir Briuselio santykių raidos.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas gruodį Briuselyje priimtą sprendimą dėl NATO ir Rusijos santykių, pareiškė, kad „abipusiam pasitikėjimui atkurti ir aktyviems santykiams užmegzti bus būtinas laikas“. Aljanso generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio teigimu, sausį numatytame surengti NATO ir Rusijos tarybos posėdyje „ketinama aptarti Maskvos ir Briuselio santykių trinties taškus“. Todėl tikėtina, kad artimiausius kelis mėnesius dvišalis NATO ir Rusijos dialogas bus linkęs išlikti formalus, taigi – ir ribotai produktyvus.
Iš kitos pusės, nors ir demonstruodamos norą ieškoti bendrų sprendimų įvairiais tarptautinės politikos klausimais, Rusija ir NATO jau šiuo metu yra vedamos skirtingų, o tam tikrais atvejais – net prieštaraujančių vienas kitam strateginių interesų. Kaip pavyzdžius galima nurodyti jau šių metų pradžioje į NATO ir Rusijos Tarybos darbotvarkę galinčius patekti Rusijos ir Gruzijos bei Aljanso priešraketinės gynybos VRE kūrimo klausimus. Tai savo ruožtu grasina abi tarptautinės sistemos veikėjas įvelti į ilgalaikį dvišalį dialogą, kurio pažanga priklausytų nuo jų gebėjimo daryti įtaką viena kitos sprendimų priėmimo procesui per ekonominius, politinius, geopolitinius ir kitus svertus.
Dėl šios priežasties labiausiai tikėtinas atsigaunančių Rusijos ir NATO politinių santykių bruožas pirmoje šių metų pusėje – intensyvėjanti, tačiau ne itin produktyvi retorika svarbiausiais Rusijos ir NATO santykių klausimais. Todėl pirmųjų svarbių politinių susitarimų tikslinga tikėtis ne anksčiau kaip antroje metų pusėje, kai Rusija ir NATO susidurs su neatidėliotinų dvišalių sprendimų būtinybe, nes dvišalės sutarties dėl strateginės puolamosios ginkluotės galiojimas bus besibaigiąs.
Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
