Šį sprendimą dar turi oficialiai patvirtinti JAV Senatas ir kitų Aljanso valstybių parlamentai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad tai yra šios buvusios Jugoslavijos respublikos istorijos „naujo saugumo skyriaus pradžia“.
Juodkalnijos premjeras Milo Džiukanovičius (Milas Džiukanovičius) dalyvavo priėmimo protokolo pasirašymo ceremonijoje NATO būstinėje Briuselyje. Jis sakė, kad jo šalis, kurią prieš 16 metų bombardavo NATO karo lėktuvai, stovės „petys į petį“ su kitomis JAV vadovaujamo aljanso narėmis.
„Galite visada mumis kliautis“, – sakė M.Džiukanovičius.
Rusija kaltino NATO mėginimu apsupti ją ir jai draugiškas šalis, kaip Serbija, ir pažadėjo padaryti visa, kas būtina, kad apgintų savo nacionalinį saugumą ir interesus.
Rusijos parlamentaras Sergejus Železniakas yra sakęs, kad jo šalis turės keisti savo santykius su Juodkalnija, kuri istoriškai buvo artima Rusijai, jeigu ši Balkanų valstybė prisijungs prie NATO be nacionalinio referendumo.
„Mes turėtume keisti savo politiką šios draugiškos šalies atžvilgiu, – sakė S.Železniakas. – Jeigu čia atsirastų NATO karinė infrastruktūra, mes turėtume reaguoti apribodami savo kontaktus ekonomikos ir kitose sferose.“
Kiti Rusijos pareigūnai yra sakę, kad Rusija gali uždrausti kai kurių prekių importą iš Juodkalnijos ir įvesti kitas prekybos sankcijas.
Kvietimo Juodkalnijai pasirašymo ceremonija NATO būstinėje sutapo su NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo pradžia, ir valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pasirašė dokumentą JAV vardu.
1949 metais NATO, kaip apsaugą nuo Sovietų Sąjungos, įkūrė 12 Vakarų valstybių, o paskui Aljansas priėmė daugumą buvusių Kremliaus sąjungininkių iš komunistinio Rytų bloko. Praėjusį kartą NATO naujas nares priėmė 2009 metais, kai įstojo Albanija ir Kroatija.
Žurnalistų paklaustas, kiek laiko reikės Juodkalnijai, kad ji taptų visaverte nare, J.Stoltenbergas atsakė negalintis prognozuoti, kaip greitai veiks NATO šalių parlamentai, bet nurodė, kad per praėjusį plėtros ratą priėmimo protokolų ratifikavimas užtruko maždaug metus.
„Tikiuosi, kad greit pamatysime prie NATO būstinės plevėsuojančias 29 sąjungininkių vėliavas“, – sakė J.Stoltenbergas ir pridūrė, kad kol ratifikavimo procesas baigsis, Juodkalnijai bus garantuota stebėtojo „vieta prie stalo“.
Juodkalnija bus tarp mažiausių NATO narių; jos ginkluotąsias pajėgas sudaro tik 2 tūkst. karių. Tačiau J.Stoltenbergas sakė, kad kaip Aljanso partnerė ji jau prisidėjo prie NATO vadovaujamų misijų Kosove ir Afganistane ir kad ketvirtadienį pasirašytas dokumentas „dar kartą parodo, kad NATO durys lieka atviros“ tokioms šalims kaip Gruzija, Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina, kurios taip pat siekia vieną dieną tapti narėmis.
„Juodkalnija yra signalas, kad Aljansas neatsisako plėtros proceso ir kad Rusija negali vetuoti šalies kandidatės prisijungimo“, – sakė Bruno Lete (Brunas Letė) iš Briuselyje įsikūrusio strateginių studijų centro „German Marshall Fund“.
Tačiau kitas NATO ekspertas sakė, kad Aljansui atverti duris Juodkalnijai vargu ar yra „drąsus iššūkis Rusijai“. Pasak Jorge Benitezo (Chorchės Beniteso) iš Vašingtone įsikūrusio „Atlantic Council“, ir NATO, ir Kremlius išpučia šio dalyko reikšmę.
„Juodkalnija prisijungia prie NATO todėl, kad yra pakankamai maža ir pakankamai toli nuo Rusijos sienų, kad tai būtų palyginti saugus sprendimas NATO vyriausybėms“, – sakė jis.
