Ugnė Galadauskaitė, Ignas Krupavičius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Neutralios Suomija ir Švedija 2014 metais ketina prisidėti prie NATO oro policijos misijos Islandijoje vykdant kai kuriuos oro erdvės stebėjimo uždavinius. Mat mažiausia šiaurės šalis, nors ir yra NATO narė, savo oro pajėgų neturi.
Suomija ir Švedija savo pagalba parodo nusiteikimą glaudžiau bendradarbiauti su NATO, nors ir nėra jo narės. Tačiau toks žingsnis būtų politiškai opus, ypač Suomijai, kuri pirmiausia bijo, kad blogės santykiai su Rusija; būtent Rusija, pasak suomių specialistų, yra ir pagrindinė priežastis, dėl kurios šalis artimiausiu metu tikrai neprisijungs prie NATO. Apklausos rodo, kad beveik pusė suomių nepritaria dalyvavimui šioje misijoje; apie penktadalis mano, kad padėti Islandijai – reikia, kiti – nuomonės neturi.
Pasak LRT televizijos naujienų tarnybos kalbintų ekspertų, suomiai nusiteikę ne prieš NATO, o prieš narystę aljanse. Labiausiai bijoma pažeisti neutralumą ir provokuoti kaimyninę Rusiją, su kuria turi per tūkstančio kilometrų ilgio sieną. Nors specialistų nuomone, ši misija neturėtų sukelti didesnių problemų.
„Politiškai tai būtų glaudesnio bendradarbiavimo ženklas, o kariniu požiūriu – nebūtų jokių problemų abiem šalims. Manau, Rusija skųstųsi, tiesą sakant, jau skundėsi, ir esu tikras kad rusų lėktuvų aplink Islandiją taip pat būtų, kad žinotų, ką veikia Švedija ir Suomija, bet nemanau, kad kiltų didesnių problemų“, – teigia Suomijos tarptautinių santykių instituto atstovas Charly`is Johanas Salonius-Pasternakas.
Rusijos nepasitenkinimas, pasak eksperto, dėl glaudaus Suomijos bendradarbiavimo su NATO, dažnai jaučiamas, o prisijungus prie oro misijos Islandijoje – tikrai dar padidėtų.
„Manau, bus skundų, bus straipsnių ir gal net koks mažas susitikimas bus atšauktas, bet tik tiek. Kremlius, ko gero, jau seniai susitaikė, kad Suomija toliau bendradarbiaus su NATO ir Rusija nieko pakeisti negali“, – teigia Suomijos tarptautinių santykių instituto atstovas.
Tačiau, eksperto vertinimu, Suomija narystei NATO dar esą visiškai nepribrendusi – apie du trečdalius suomių tam šiandien nepritartų. Priešingai nei misijoje taip pat dalyvausianti Švedija, kuri norėtų Islandijos oro erdvę saugoti, o ne tik stebėti, tačiau negali, nes nepriklauso NATO. Dabar Islandijos oro erdvę greičiausia saugos NATO priklausantys norvegai, o švedai su suomiais – tik padės vykdant tam tikras užduotis.
„Mes esame dalis daugybės NATO misijų, iš esmės visų, kuriose tik norėjome dalyvauti ir dar daugiau. Net siūlėmės dalyvauti misijoje vietoj Norvegijos, tačiau gavome atsakymą, kad negalime to daryti, nes nepriklausome aljansui. Taigi iš esmės mokame tam tikrą kainą, kad esame už NATO ribų“, – aiškina Švedijos gynybos tyrimų agentūros ekspertas Mike`as Winnerstigas.
Pasak eksperto, gali būti, kad dažnai susiduriant su tokiomis problemomis, Švedijos politikai pamažu persigalvos ir šalis nuspręs prisijungti prie NATO.
