Rusijos veiksmai Ukrainoje yra didžiausia grėsmė Europos saugumui nuo Šaltojo karo laikų, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius, leidęs aiškiai suprasti, kad karinis aljansas, daug metų dalyvavęs kovos veiksmuose tolimose karo zonose, dabar turi nukreipti dėmesį į grėsmes, kylančias arčiau jo sienų.
„Tai žadintuvo skambutis“, - sakė Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), kalbėdamas Vašingtone įsikūrusiame Brookingso (Brukingso) institute.
Jis supliekė Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio strategiškai svarbaus Krymo pusiasalio aneksiją, kurią pavadino nelegitimia, ir priminė, jog NATO priėmė sprendimą sustabdyti bendrą su Rusija misiją, susijusią su Sirijos cheminių ginklų likvidavimu.
A.F.Rasmussenas informavo apie karines priemones, kurios rengiamos NATO šalims, kad esant reikalui galėtų būti duotas atkirtis Rusijai. Tarp šių priemonių yra stebėjimo skrydžiai virš Lenkijos ir Rumunijos bei NATO vykdomos Baltijos šalių oro policijos misijos sustiprinimas.
„Tai rimčiausia grėsmė Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo pabaigos“, - sakė NATO vadovas.
„Įvykiai Ukrainoje akivaizdžiai primena, kad Europos saugumas negali būti priimamas kaip kažkas, kas savaime duota... Mes turime priimti sunkius sprendimus turėdami galvoje ilgalaikį strateginį Rusijos agresijos prieš mūsų pačių saugumą poveikį“, - sakė jis.
A.F.Rasmussenas taip pat paminėjo kitus NATO prioritetus, įskaitant karą Afganistane, taikos palaikymą Kosove ir kovą su Somalio piratais.
Jis kalbėjo apie numatytą NATO kovinės misijos Afganistane pabaigą šių metų gale ir pasirengimą „būsimiems santykiams“ su šia valstybe.
NATO spaudžia Afganistaną pasirašyti su JAV ir Aljansu saugumo susitarimus, kurie leistų po gruodžio 31-osios šioje šalyje likti tarptautiniam kontingentui, vykdysiančiam mokymų misiją.
Afganistano prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) atsisakė tai padaryti, suerzindamas Vakarų lyderius, kurie viliasi, kad jo įpėdinis, paaiškėsiantis po balandžio 5 dieną vyksiančių rinkimų, pakeis kursą.
Tačiau pastarieji įvykiai Kryme paskatino kai kuriuos amerikiečių ir NATO pareigūnus iškelti klausimą, ar Europos šalių kariai norės tęsti misiją Afganistane, jei bus kilusi grėsmė tų šalių pasienyje.
A.F.Rasmussenas pabrėžė, kad dėl agresyvių Maskvos veiksmų NATO neatsisakys savo misijos Afganistane.
„Turime pajėgumų tuo pačiu metu vykdyti kelias misijas ir operacijas, - sakė NATO vadovas. - Dabartiniai įvykiai neturės jokio poveikio mūsų įsipareigojimams Afganistane“.
09 val. 41 min. Europa svarstys atsaką Rusijai dėl Krymo prisijungimo
Europos lyderiai ketvirtadienį susitiks aptarti galimybių nubausti Rusiją už Krymo inkorporavimą į savo teritoriją, o Ukraina planuoja evakuoti savo karius iš to pusiasalio, tapusio didžiausios nuo Šaltojo karo pabaigos krizės tarp Rytų ir Vakarų židiniu.
Europos Sąjungai (ES) gali tekti priimti sunkių sprendimų, kurie taptų įtikinamu atsaku į pavojingą saugumo krizę prie Bendrijos rytinių sienų. Griežtos sankcijos Maskvai tikriausiai pakenktų ir ES šalims, palaikančioms glaudžius ekonominius ryšius su Rusija.
Kijevas nurodė svarstantis galimybes evakuoti savo karius iš Krymo, kur promaskvietiškos pajėgos užėmė karinių jūrų pajėgų bazes ir suėmė Ukrainos karinio laivyno vadą, stiprindamos Rusijos gniaužtus tame strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ignoravo tarptautinį pasmerkimą ir Vakarų sankcijų grėsmę, antradienį pasirašydamas sutartį, pagal kurią Krymas prijungiamas prie Rusijos Federacijos, pirmąkart išplečiant šalies teritoriją po Antrojo pasaulinio karo.
Praeitą sekmadienį Kryme vykusiame referendume, kurį Kijevas ir Vakarų šalys laiko neteisėtu, beveik 97 proc. dalyvių balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir perėjimą prie Kremliaus valdymo.
Po vasarį įvykusio audringo valdžios pasikeitimo Kijeve, V.Putinas pasinaudojo vietos sukarintų pajėgų pagalba, užimdamas maždaug Belgijos dydžio pusiasalį, kuriame gyvena apie 2 mln. žmonių, daugiausiai rusakalbių. Kryme esantis Sevastopolio uostas taip pat yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.
Ukrainoje per tris mėnesius vykusius audringus protestus buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o į valdžią atėjo proeuropietiški lyderiai, siekiantys išvesti Ukrainą iš Maskvos įtakos zonos.
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) pareiškė, kad Rusijos intervencija Kryme žymi „didžiausią grėsmę Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo pabaigos“.
28 ES valstybių ir vyriausybių vadovai ketvirtadienį susitiks jau antrų derybų dėl Ukrainos krizės per trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį.
Bendrija jau įšaldė derybas dėl vizų režimo sušvelninimo Rusijos piliečiams, taip pat uždraudė atvykti į ES 21 Rusijos ir Ukrainos pareigūnui bei įšaldė jų sąskaitas.
Vokietija pareiškė stabdanti stambius ginkluotės pardavimo sandorius su Maskva, siųsdama žinią, kad Europa linkusi imtis griežtesnių baudžiamųjų veiksmų prieš Kremlių, nors kai kurios Bendrijos šalys smarkiai priklausomos nuo Rusijos tiekiamų energetikos išteklių.
Vašingtonas nurodė irgi planuojantis tolesnes sankcijas Maskvai, pabrėždamas, kad intervencija Kryme sukėlė Rusijai „tikro ekonominio skausmo“.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas perspėjo Vašingtoną, kad Maskva ruošia įvairias „asimetrines priemones“, kurios bus panaudotos, jeigu Jungtinės Valstijos sugriežtins sankcijas.
Pasak S.Riabkovo, tos priemonės susijusios su „įvairiomis dialogo sritimis ... svarbiomis amerikiečiams“.
Viceministras užsiminė, kad Rusija gali „pakelti kartelę“ vykstančiose derybose dėl Irano branduolinės programos.
JT Saugumo taryba: Rusija gyrėsi „pergale“, JAV juos išvadino vagimis
Rusija ir Jungtinės Valstijos trečiadienį įtemptame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikime apsikeitė grasinimais dėl krizės Ukrainoje, o Kremliaus pasiuntinys pareiškė, kad JAV ambasadorės „įžeidimai“ mažina Maskvos pasiryžimą bendradarbiauti su Vašingtonu sprendžiant kitus diplomatinius klausimus.
Per tris savaites tai buvo jau aštuntasis Tarybos susitikimas dėl Ukrainos, demonstruojantis didžiųjų Vakarų valstybių norą išryškinti Rusijos diplomatinę izoliaciją dėl veiksmų Krymo pusiasalyje, nors Taryba iš esmės neturi jokių galių paveikti Rusiją, nes Maskva turi veto teisę, kurią jai garantuoja nuolatinės narės statusas.
Posėdis surengtas JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui) išvykus į Rusiją ir Ukrainą, kuris jis sieks įtikinti konflikto šalis ieškoti diplomatinių būdų krizei sureguliuoti.
Ban Ki-moonas ketvirtadienį Maskvoje susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu ir kitais aukštais rusų pareigūnais, informavo JT atstovas spaudai.
Penktadienį JT vadovas vyks į Kijevą derybų su naujuoju prezidentu ir vyriausybės vadovu.
Per Saugumo Tarybos posėdį Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas buvo vienišas karys mūšio lauke, gindamas savo šalies veiksmus Kryme.
Savo kalbą jis pradėjo džiugia tirada apie antradienį V.Putino pasirašytą susitarimą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, pareiškęs, kad šis dokumentas reiškia, jog gerbiama Krymo žmonių valia, ir jis atitinka visas tarptautinės teisės normas.
„Vakar nutiko išties istorinis įvykis“, - paskelbė V.Čiurkinas.
JAV ambasadorė Samantha Power (Samanta Pauer) savo ruožtu įspėjo Maskvą, kad praėjus dviem dienoms po to, kai prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija ir kitos valstybės įvedė sankcijas Rusijai, Vašingtonas kartu su sąjungininkėmis „yra pasirengę imtis papildomų žingsnių, jei tęsis Rusijos agresija ar rusų provokacijos“.
Ji taip pat palygino Krymo aneksiją su vagyste. „Vagis gali pavogti turtą, tačiau tai nesuteikia vagiui nuosavybės teisių“, - pabrėžė ambasadorė.
Į tai V.Čiurkinas atsikirto: „Tiesiog nepriimtina klausytis tokių įžeidimų mūsų šalies atžvilgiu“.
„Jei Jungtinių Valstijų delegacija tikisi mūsų bendradarbiavimo Saugumo Taryboje kitais klausimais, tuomet ponia S.Power turi tai labai aiškiai suvokti“, - pridūrė jis.
Tuo metu S.Power jau buvo išėjusi iš susitikimo, ambasadorę liko pavaduoti jos pavaduotojas.
V.Čiurkinas plačiau savo grasinimų nekomentavo.
Jungtinės Valstijos ir Rusija atlieka svarbų vaidmenį Sirijos taikos procese, taip pat dalyvauja derybose dėl Irano branduolinės programos.
Saugumo Taryba taip pat išklausė JT generalinio sekretoriaus patarėjo žmogaus teisių klausimais Ivano Šimonovičiaus, kuris išreiškė didelį susirūpinimą dėl totorių ir kitų Krymo etninių mažumų saugumo.
Jis priminė apie Krymo totorių bendruomenės aktyvisto dingimą po kovo 3 dieną vykusio protesto. Pasak I.Šimonovičiaus, kovo 16 dieną buvo rastas šio aktyvisto kūnas, ant kurio buvo "nederamo elgesio“ žymių.
Jis informavo, kad JT siunčia į Ukrainą žmogaus teisių stebėsenos misiją, kurioje dirbs 34 žmonės. Savo darbą ji turėtų pradėti jau penktadienį.
I.Šimonovičius sakė, kad jam nepavyko apsilankyti Kryme, nes vietos valdžia atsisakė įsileisti jo delegaciją ir užtikrinti jos saugumą. Tačiau jis sakė kalbėjęsis su totorių pabėgėlių ir asmenų, kurie buvo neteisėtai areštuoti, kankinti ar patyrė kitokius žmogaus teisių pažeidimus, atstovais.
V.Čiurkinas atmetė I.Šimonovičiaus vertinimus, pavadinęs juos „vienpusiškais“. Jis taip pat apkaltino snaiperius antradienį nušovus ukrainiečių karį ir vietos savigynos pajėgų Kryme narį. Pasak ambasadoriaus, jie nužudyti siekiant pakurstyti konfrontaciją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
