Vilniuje viešintis NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume (Olandijoje) vadas generolas Egonas Rammsas nepaneigė, kad NATO turi konkretų Baltijos valstybių gynimo planą, bet pareiškė apie tokius dalykus garsiai nekalbąs.
„Viešėdamas Estijoje nekalbėjau apie tokius planus ir nekalbu niekur kitur. Tai nėra šiuo metu bent jau viešai erdvei skirtas klausimas. Šiuos klausimus turi spręsti politinis NATO organas - NATO taryba“, - Vilniuje per spaudos konferenciją sakė aljanso generolas.
Tą jis pareiškė ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir kariuomenės vadu Valdu Tutkumi. Aljanso generolas teigė buvęs neteisingai suprastas ir pacituotas kai kurių Rusijos naujienų agentūrų.
Tuo pačiu generolas pasiūlė atkreipti dėmesį, ką pasakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, lankydamasi Estijoje.
„Manau, kad svarbus ženklas buvo tai, kad A. Merkel lankydamasi Estijoje kalbėjo apie penktą NATO sutarties straipsnį“, - sakė E. Rammsas.
Kaip antradienį pranešė Estijos internetinis puslapis „Delfi.ee“, viešėdamas Estijoje generolas E. Rammsas buvo pareiškęs, kad estai turi labiau pasitikėti aljansu, nes šis turi paruošęs konkretų planą, kaip apginti Baltijos valstybes karinės agresijos atveju.
To paties šaltinio teigimu, generolas esą teigė, kad esant būtinybei pritaikyti penktąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, NATO esą turi parengusi konkrečius planus Baltijos valstybėse ir pridūrė, jog vieno atsargos karininko kalbos apie tai, kad NATO į pagalbą Estijai suskubtų ne greičiau nei per mėnesį, yra visiškai nepagrįstos.
„Vokietija pasitiki NATO nuo pat Šaltojo karo laikų. Pati organizacija taip pat puikiai žino savo įsipareigojimus šalims narėms“ – teigė E. Rammsas.
Priminsime, kad penktasis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis numato, jog vienos NATO narės užpuolimas turi būti traktuojamas kaip agresija prieš visą aljansą, į kurį turi būti atsakyta bendrais veiksmais.
(„News Bridgepix“ nuotr.)
