Jis tikino, kad sprendimą stiprinti ir reformuoti Aljansą dar labiau padidina dabar kare kovojančios Ukrainos drąsa ir būtinybė remti šią šalį.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina laukia pagalbos, o mūsų atsakas buvo, kad mumis galima pasikliauti tiek ilgai, kiek reikės“.
Pasak jo, sutarta Ukrainai padėti tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, ne stipri Ukraina yra gyvybiškai būtina ir NATO saugumui. Tiesa, jis pripažino, kad karas gali būti ilgas ir dažnai karai būna sunkiai nuspėjami.
„Šis karas kada nors vistiek baigsis prie susitarimų stalo ir reikia būti tikriems, kad Ukraina pasirašinės susitarimus savo sąlygomis“, – aiškino jis, pabrėžęs, kad iki tol reikia būti stipriems karo lauke.
Jis taip pat sakė, kad Rusija kelia „didžiausią ir tiesioginę grėsmę“ Aljanso narių taikai ir saugumui.
Bloko generalinis sekretorius kiek anksčiau pažymėjo, kad aukščiausio lygio susitikimas Madride bus „istorinis ir transformuojantis“ septynis dešimtmečius gyvuojantį Aljansą, bandantį suvaldyti Maskvos įsiveržimo į Ukrainą padarinius.
„Susitinkame iškilus didžiausiai saugumo krizei, kokią esame patyrę nuo Antrojo pasaulinio karo“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO taip pat ketina pradėti didžiausią savo gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos, stiprindama savo rytiniame sparne laikomas pajėgas ir smarkiai padidindama greitojo reagavimo pajėgų karių skaičių.
J. Stoltenbergas vardijo, kad bus didinamas ir jūrų, oro apginamumas, daugės NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurios pirmą kartą buvo aktyvuotos po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą. Dabar NATO greitojo reagavimo pajėgas sudaro 40 tūkst. karių, bet jos augs iki 300 tūkst.
Jis taip pat aiškino, kad NATO privalo daugiau investuoti į naują ginkluotę, padidinti savo išlaidas gynybai, didinti gynybą jūroje ir ore, o taip pat bus sukurta priskirtų pajėgų sistema, kur ginkluotosios pajėgos bus savo šalyse, bet treniruosis ten, kur jos bus priskirtos, tarkime rytiniame sparne, taip bus daug lengviau jas permesti ir valdyti, bus efektyvesnis atsakas, jei tokio reikės.
NATO šalių vadovai Madride patvirtino ir ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.
Regione dislokuoti tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.
„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – sakė J. Stoltenbergas.
Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, vėliau panašūs vienetai buvo atsiųsti į kitas rytinio sparno šalis.
NATO generalinis sekretorius taip pat pasidžiaugė, kad valstybių lyderiai sutarė oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai sutikus atsisakyti savo prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės.
„Šiandien nusprendėme pakviesti Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis ir susitarėme pasirašyti stojimo protokolus“, – sakė jis, pridūręs, kad derybos ir paruošiamasis darbas prieš derybas buvo sunkus ir intensyvus, kelias savaites aukšto rango derybininkai dirbo išsijuosę.
„Sprendimas pakviesti naujus narius, rodo, kad NATO darys atviros, o Putinui nepavyko uždaryti šių durų. Mes gerbėme juos, kai suomiai ir švedai buvo ne NATO nariai, gerbiame jų sprendimą jais dabar tapti. NATO padidino savo buvimą Baltijos ir Šiaurės šalyse, ir mes turime būti tikri, kad galėsime apginti savo sąjungininkus. <...> Todėl, kai kalbame apie gynybą, nekalbame tik apie karių skaičių, bet ir apie oro, jūrų gynybą, ekipuotę, amuniciją ar kovai paruoštą sunkiąją techniką, kuri yra ten, kur jos gali reikti labiausiai“, – kalbėjo NATO vadovas.
Jis pridūrė, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO kelias yra greičiausias Aljanso istorijoje, nes tik gegužę jie pareiškė norą, o birželį jau yra kviečiami. Tiesa, iki galutinio tapimo NATO nariais dar reikia sulaukti visų šalių-narių parlamentų ratifikavimo. J. Stoltenbergas tikisi, kad tai neužtruks.
