Įmantrias progines ir vestuvines sukneles kuriantys „InŽi“ mados namai kasmet pasiūva itin daug vestuvinių suknelių. Dizainerė Ingrida Naujokė, suknelę kūrusi ir atlikėjai Natalijai Bunkei, pastebi, kad dabar vyrauja dvi grupės nuotakų, kurios priima skirtingus sprendimus renkantis vestuvines sukneles.
„Dabar po karantino yra grupė merginų, kurios nori labai kuklių, paprastų suknelių, dažniausiai renkasi lygius audinius, paprastą siluetą – nieko pūsto, raukto, jokių gėlių ar aksesuarų. Jos tiesiog ieško modernesnių sprendimų. Pavyzdžiui, suknelė su ilgu skeltuku kojai, įdomiau pateikta nuoga nugara. Tai dažniausiai vyrauja miesto su nuotaka.
Nors ir paskutinė suknelė, kurią atidavėm, buvo ilgomis tiulinėmis rankovėmis, lygaus, storesnio audinio su prakirpta medžiaga kojai, tai buvo suknelė vestuvėms miške – sprendimas labai įdomus ir tikrai gražiai atrodė. Tai parodo, kad visos modernios suknelės nebūtinai turi būti skirtos vestuvėms mieste“, – tikina pašnekovė.
Kitai kategorijai dizainerė išskiria moteris, kurios itin mėgsta netradicinius ir eksperimentinius sprendimus.
„Pas mane šiemet atėjo mergina, kuri norėjo ryškiai rožinės suknelės. Yra ir tokių, kurios nori labai didelių, ilgų sijonų ar itin puošnių suknelių. Žiūrint apskritai,šiuo metu labai populiarios visokių formų pūstos rankovės – tiek pūsti pečiai, tiek uždedamos rankovės. Ir, aišku, merginos dar labai mėgsta sukneles „transformerius“ – sukneles, kurios sijonas šventės eigoje gali nusisegti, iš jo pasidaryti trumpas arba netgi atsirasti kelnės. Tokia suknelė leidžia savo įvaizdį šventės metu keisti kelis kartus“, – šypteli vestuvines sukneles kurianti moteris.
Tendencijos keičiasi
Raukiniai, lengvi, plėvesuojantys sijonai ar tiesiog itin gražios pūstos rankovės dažnai patraukia akį. Nors ir kai kuriose nuotraukose suknelės gali atrodyti itin gražiai ir patraukliai, I. Naujokė pabrėžia, kad viena suknelė visoms figūroms ne visada tiks.
„Pas mane dažnai ateina klientės, kurios būna labai iš seniai susigalvojusios savo svajonių suknelę. Susėdus ir aptarus įvairiausius modelius, tas skonis ir įsivaizdavimas dažniausiai pasikeičia. Jei radome gražų modelį ar gražią nuotrauką, tai nereiškia, kad kiekvienai merginai jis tiks.
Galbūt reikia atsižvelgti į tai, jei moteris turi labai ilgas ir gražias kojos ir jas išryškinti, arba atvirkščiai. Tas tendencijas tikrai labai svarbu sekti, tačiau reikia pritaikyti sau, kad suknelė tikrai tiktų. Todėl lietuvaičių įnoringumas dažnai pasikeičia kai nusprendžiame, kas tinka pačiai nuotakai“, – sako ji.
„Bet tos lietuvaitės, kurios ateina pas mane, tikrai seka mados tendencijas, nėra kažkur nuklydusios. Ir jei prieš daug metų labai populiaru būdavo viršutinė dalis tik nėriniuota su lengvai krentančiu sijonu, tai jau po truputį moterys atsisako tokių suknelių“, – pabrėžia pašnekovė.
Nuotakoms kaskart siekiant atrodyti kuo moderniau, ieškant įdomesnių sprendimų – išskirtinių, akį traukiančių detalių, kontrastų, dažnai pasirenkamos ne tik suknelės, bet ir kelnių deriniai, įgyvendinamos tiesiog pasakiškos vizijos. Paklausus, ar yra suknelė, kuri itin įsiminė, dizainerė išskiria vieną atvejį.
„Labai įdomi buvo praeitais metais mano kurta rožinė suknelė iš tiulio. Tos vestuvės buvo miške ir jų tematika buvo drugeliai. Visa bažnyčia buvo dekoruota vien drugeliais. Nuotakos suknelė taip pat buvo visa iš tiulio, dekoruota mažyčiais spalvotais drugeliais. Tai buvo labai įsimintina suknelė, man labai gera buvo prisidėti prie tokios miško pasakos. Netgi pakvietimai buvo pagaminti kaip drugeliai, o įdomu tai, kad nuotaką draugų rate vadina „Boružėle“, tad tikrai manau, kad tai išskirtinis atvejis“, – teigia moteris.
Pasiūna net ir per savaitę
Nors ir vestuves poros dažnai planuoja net metus ar daugiau, įdomu, kad būsimos nuotakos su užsakymais kartais ateina ir likus kelioms savaitėms iki didžiosios dienos. Tiesa, pati dizainerė dėl to pernelyg nesijaudina – viskas juk įmanoma.
„Vieni klientai ateina prieš metus, kit ateina likus mėnesiui, sakydami „gelbėkit, reikia suknelės“. Aišku, žymiai geriau, kai ateina iš anksto, nes tada turi laiko apgalvoti, bet yra tokių atvejų, kai pas mane klientė ateina žiemą, tačiau artėjant vestuvėms vasarą jos norai pasikeičia. Natūralu, nes pats per tą laiką keitiesi. Žiemą tikrai nesinorės jokių spalvotų ar ryškių rūbų, o vasarą užsidėjus ryškesnį jausiesi labai gerai. Sezoniškumas tam įtakos tikrai daug turi.
Todėl aš nepuolu iškart kurti suknelės – sulaukiame pavasario ir pažiūrime, ar tikrai tas modelis išliks tas pats, apie kokį mes kalbėjome. Tačiau suknelę galima pasiūti ir per savaitę. Tą esame padarę ir pačiai Natalijai Bunkei. Viskas yra įmanoma – dirbame ir naktimis, jei tik reikia, – juokiasi ji. – Naktys juk ilgos.“
Kaip ir dailininkams teptuko brūkštelėjimą gali įkvėpti potyriai, emocijos ar įprasti, buitiniai dalykai, taip ir pati dizainerė sako, kad net mažiausi dalykai, tokie kaip serialo žiūrėjimas gali įkvėpti sukurti naują ir įmantrią suknelę.
„Man didžiausias įkvėpimas yra kelionės. Buvo ganėtinai sunku, kai buvome uždaryti, bet dabar vėl galime keliauti ir daug ko pamatyti – tai mano asmeninis įkvėpimo šaltinis. Kai neturėjau galimybės keliauti, tai gėlės, laukas, pieva, net netikėtas pokalbis ar išvystas kino filmas man būdavo didžiausias įkvėpimas. Netgi dabar sugalvojau žiūrėti „Seksas ir miestas“ – ten pilna idėjų modeliams, kurių galėjau pasisemti.
Ir šiaip iš filmų galima pasisemti daug įkvėpimo, – tikina moteris. – Dažnai įkvepia ne tik pati medžiaga, tekstūra, o pati emocija, kurią diktuoja moteris, apsivilkusi drabužį. Aišku ir parodų metu, kai matai įvairiausius audinius, gali numatyti, kokia suknelė gausis iš tokio audinio.“
„Kai gyveni kūryboje, tai įkvėpimo šaltiniu gali tapti bet kas. Gali išeiti į mišką pasivaikščioti, grįžti ir suprasti, kad „jau nusileido man suknelė“, – juokiasi. – O kartais būna, kad trūksta tų idėjų. Kurį laiką nepristačiau jokios kolekcijos, nes nebuvo jokių idėjų. Manau, kad neapsimoka to daryti per prievartą, jei nesigauna.“
Pasaulyje sparčiai kylant kainoms, verslams tenka sukti galvą, kaip išsilaikyti. Pašnekovė atvira – brangsta viskas nuo medžiagų iki darbo jėgos.
„Iš tikrųjų audiniai, darbo jėga brangsta. Galvoju, ką daryti su kainomis, bet suprantu, kad tikrai negali nežmoniškai tų kainų kelti. Ieškau kiek pigesnių sprendimų, bet vėlgi, iš pigių audinių taip pat negali daryti, nes tada nebus ta suknelė kokybiška ir vertinga. Ieškau sprendimų, ką aš galėčiau pasiūlyti klientui neišbranginus gaminio vertės. Variantų yra visokių.
Kartais sumąstau, kad galbūt nebūtina daryti daugybės matavimų – kai kurios klientės gali užsisakyti drabužį ir internetu, kas yra pigiau. Stengiuosi pasiūlyti platų spektrą kainose – vieniems 800 yra daug, kitiems 8 tūkstančiai yra mažai. Medžiagų kainos kyla nuo 10 iki 20 procentų. Darbo jėgos kainos, bent mano atveju, pakilo net 50 procentų. O čia yra pagrindinis dalykas. Pas mane suknelę galima įsigyti nuo 800 iki pusantro tūkstančio eurų – tai kaina su viskuo“, – teigia I. Naujokė.
