Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje - sumaištis. Šios įstaigos specialistai nesumoja, kaip norinčioms įsivaikinti našlaičius arba tapti jų globėjais šeimoms pranešti apie pasikeitusią procedūros tvarką, kuri gąsdina ir juos pačius, ketvirtadienį rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Keletą mėnesių mokymų, dešimtys susitikimų su socialiniais darbuotojais ir netgi namų darbai - vadinamosios gyvenimo knygos pildymas - štai kas nuo ateinančių metų laukia Lietuvos šeimų, ketinančių našlaičiams atstoti tikruosius tėvus.
Iki šiol būsimiems globėjams pakakdavo 16 valandų mokymų savaitgaliais, po kurių jie gaudavo leidimą tvarkyti globai reikalingus dokumentus. Įtėviams kursai buvo neprivalomi, tačiau neretai dokumentų tvarkymas ir taip užtrukdavo iki pusmečio.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nusprendusi įgyvendinti bendrą įtėvių ir globėjų rengimo programą PRIDE (žinių ir pagalbos šaltinis ketinantiems įvaikinti ar globoti vaikus), įsitikinusi, jog nauja tvarka pagerins paslaugų kokybę šioje srityje. Tikimasi, kad jos dėka sumažės globos namų auklėtinių skaičius, o visuomenės požiūris į įvaikinimą taps brandesnis ir atsakingesnis.
Tačiau Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) viršininkė Gražina Aurylienė baiminasi visiškai priešingos visuomenės reakcijos - ji mano, kad kelis mėnesius ar net pusmetį trunkantys mokymai ir namų darbai atšaldys būsimųjų įtėvių gerus ketinimus.
Baimindamasi neigiamos šeimų reakcijos, ji vis delsia ir kol kas neinformuoja susidomėjusių įvaikinimo galimybėmis klaipėdiečių apie permainas, kurios turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų sausio.
Rugsėjo 20 dieną Klaipėdos miesto vaiko krizių centro socialinės darbuotojos pradės bandomuosius mokymus suburtai grupei įtėvių ir globėjų. Apie mokymų rezultatus klaipėdiečiai privalės pateikti ataskaitą lenkams, kurie visų miestų tarnybas supažindina su PRIDE ir apmoko juos šios programos.
Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba PRIDE sistemos licenciją iš ją sukūrusių amerikiečių įsigijo už 11 tūkstančių litų.
Neišradinėdami dviračio ir sekdami vakariečių pavyzdžiu, lietuviai tikisi, jog po PRIDE šalyje sumažės atvejų, kai susidūrę su problemomis įtėviai ir globėjai vaikus sugrąžindavo į globos namus.
Vaida Jutkonė
