Kitą sekmadienį JAV nešančioji raketa „Pegasus“ į kosminę erdvę iškels NASA zondą IBEX, stebėsiantį išorines Saulės sistemos ribas.
Jei oro sąlygos bus palankios, spalio 19 d. į orbitą bus paleistas IBEX (Interstellar Boundary Explorer) – naujas NASA kosminis laivas, kurio misija truks apie 2 metus.
Svarbiausias šios programos tikslas – nustatyti, kokie procesai vyksta Saulės sistemos pasienyje ties vadinamąja „smūgio riba“, kur iš mūsų žvaigždės sklindantį elektringųjų dalelių srautą – Saulės vėją – smarkiai sulėtina priešinga kryptimi judantis tarpžvaigždinis vėjas. Ši „smūgio“ riba – tai Saulės sistemos pasienis, jis žymi vietą kosminėje erdvėje, kur baigiasi Saulės sistema ir prasideda išorinis kosmosas.
Heliosferos ir išorinio kosmoso ribos sandara. NASA iliustr.
Pasak IBEX programos mokslinio vadovo, Pietvakarių tiriamojo instituto (JAV) Kosmoso tyrimų ir inžinerijos skyriaus vykdančiojo direktoriaus Davido J. McComo, tarpžvaigždinės erdvės ir Saulės sistemos „pasienis“ yra labai svarbus, nes ši erdvės dalis saugo mus nuo daugumos iš Galaktikos sklindančių pavojingų kosminių spindulių. Jei ne šis išorinis skydas, jie galėtų prasiskverbti iki Žemės orbitos ir keltų rimtą pavojų pilotuojamiems skrydžiams į kosmosą, sakoma NASA pranešime.
Pirmieji Saulės sistemos išorines ribas pasiekė 1977 m. paleisti NASA kosminiai zondai „Voyager -1“ ir „Voyager – 2“. Pasak Davido J. McComo, jų iš čia 2004 m. perduoti duomenys buvo „visiškai netikėti“ ir privertė mokslininkus pakeisti ankstesnį požiūrį į heliosferos pakraštyje vykstančius procesus.
IBEX esantys dalelių detektoriai fiksuos karšto Saulės vėjo ir šaltos tarpžvaigždinės medžiagos susidūrimo rezultatus. Neutraliems tarpžvaigždinio vėjo atomams prasilenkiant su teigiamo krūvio dalelėmis iš Saulės, kartais vyksta elektronų mainai, ir įkrautos dalelės tampa neutralios. IBEX detektoriai fiksuos tokias sparčiai judančias daleles ir stebės jų kelią iki pat Saulės sistemos ribos. Tai leis sudaryti išsamų Saulės ir išorinės kosminės erdvės pasienio „žemėlapį“. NASA pabrėžia, kad IBEX zondo stebėjimai pirmą kartą suteiks galimybę išsiaiškinti globaliąją Saulės ir Galaktikos sąveiką.
Kavos stalelio dydžio IXEX zondas, kainavęs 169 mln. dolerių, veikti pradės po to, kai paliks Žemės magnetinio lauko, trukdančio jo detektoriams, ribas. Numatyta jo orbita yra 322 000 kilometrų aukštyje virš Žemės.
IBEX misija išsiskirs dar ir tuo, kad pirmą kartą kosminio zondo paleidimo metu bus naudojamas papildomas greitinamasis palydovo variklis. Jis bus įjungtas po to, kai nešančioji raketa „Pegasus“ išves palydovą į žemą orbitą aplink Žemę.
Pasak IBEX programos atstovų, po šešių mėnesių nuo misijos pradžios zondas pradės stebėti visą dangų ir pirmą kartą pateiks duomenų apie globalią heliosferos ir „smūgio ribos“ zonos sandarą.
