Kosminis zondas „Deep Impact“, maksimaliai priartėjęs prie kometos „Hartley 2“, perdavė į Žemę pirmąsias jos branduolio nuotraukas. Jos mokslininkams užminė naujų mįslių.
Beveik 37 milijonų kilometrų „Deep Impact“ kelionė į pasimatymą su „Hartley 2“ kometa baigėsi vakar, kai zondas priartėjo prie jos maždaug 700 kilometrų atstumu, praneša „Space.com“. Susitikimo metu už 793 600 kilometrų nuo Žemės skriejusios kometos branduolys buvo nufotografuotas iš paties mažiausio atstumo, o mažiau nei po valandos pirmosios „Deep Impact“ padarytos nuotraukos pasiekė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininkų kompiuterių monitorius.
Pranešama, kad zondui pasiekus maksimalų planuotą priartėjimo prie kometos branduolio tašką – o tai atsitiko lapkričio 4 dieną 9.59 val. JAV rytų pakrantės laiku – po 8 minučių „Deep Impact“ radijo ryšio antena buvo nukreipta Žemės pusėn ir pradėjo siųsti svarbiausius zondo kompiuteryje įrašytus duomenis apie savo sistemų funkcionavimą bei svarbią skrydžio informaciją. Maždaug po 20 minučių į Žemę pradėtos siųsti ir pirmosios „Hartley-2“ kometos branduolio nuotraukos.
Pasak NASA atstovų, „Deep Impact“ tirs šią kometą skriedamas šalia jos iki maždaug lapkričio 25 dienos. Tikimasi, kad per šį laiką zondas atsiųs į Žemę apie 120 000 „Hartley 2“ nuotraukų.
Teigiama, kad ši kosminė misija – penktoji, kai iš arti buvo nufotografuotas kometos branduolys. Mokslininkų teigimu, kometų tyrimai leidžia pažvelgti į Saulės sistemos formavimosi pradžią ir geriau suprasti tuo metu vykusius procesus.
Nors „Deep Impact“ iki šio laiko perduoti ir tebesiunčiami duomenys apie „Hartley 2“ dar bus ilgai analizuojami, zondo pasimatymas su kometa jau pateikė ne vieną siurprizą, teigiama pranešime.
Pirmosios iš tokio mažo nuotolio padarytos kometos nuotraukos atskleidė, kad „Hartley 2“ branduolys yra gana neįprastos formos – panašus į vištos kulšelę, be to, jo paviršius – sudėtingos tekstūros ir grublėtas.
„Hartley 2“ yra mažesnis už kitas keturias kometas, kurias kosminiai aparatai buvo nufotografavę iš arti. Jos branduolys tėra maždaug 2 kilometrų skersmens, tačiau yra labai aktyvus – iš jo veržiasi daug dujų ir dulkių čiurkšlių.
„Deep Impact“ stebėjimai atskleidė, kad didžiąją jų dalį sudaro iš branduolio gelmės besiveržiantis anglies dvideginis. Tai nustebino mokslininkus, nes paprastai kometų išskiriamų dujų šaltinis yra vandens ledas. Be to, pirmą kartą paaiškėjo, kad dauguma „Hartley 2“ čiurkšlių veržiasi iš grublėtų branduolio paviršiaus vietų.
Dar labiau mokslininkus nustebino tai, kad čiurkšlės iš šios kometos branduolio trykšta iš skirtingų vietų, o ne tik iš Saulės apšviestos ir įkaitintos pusės. Šis atradimas privertė NASA mokslininkus krapštytis pakaušį, pastebi „Space.com“.
„Yra čiurkšlių, kurios veržiasi naktinėje pusėje, yra ir tokių, kurios trykšta iš sričių palei kraštus ir į Saulę atsuktoje pusėje. Mums reikės dar daug padirbėti, kad suprastume, kas čia vyksta“, - sakė EPOXI programos mokslininkė Jessica Sunshine.
Mokslininkus labai nustebino ir kitas faktas. Rugsėjo mėnesį buvo užfiksuota, kad „Hartley 2“ kometą lydi milžiniški nuodingų vandenilio cianido dujų debesys. Buvo nustatyta, kad vos per dvi savaites iš kometos branduolio buvo pasklidę keli milijonai tonų šių dujų. Tačiau paaiškėjo, kad dujos veržėsi iš kometos branduolio neišmesdamos į kosmosą jokių dulkių. Paprastai tokios dujų čiurkšlės iš kometų gelmių išmeta ir tam tikrą kiekį grūdingos branduolio medžiagos.
„Tokį fenomeną stebime pirmą kartą, – sakė „Deep Impact“ priartėjimo prie „Hartley 2“ kometos programos mokslinis vadovas, Merilendo universiteto mokslininkas Mike'as A'Hearnas. – Kol kas mes jo negalime paaiškinti“.
Gavę daugiau „Deep Impact“ vykdomų kometos branduolio tyrimų, ypač infraraudonųjų spindulių spektrometro matavimų rezultatus, NASA mokslininkai tikisi sužinoti, iš ko sudarytas šios kometos branduolys. Manoma, kad ir šie rezultatai gali pateikti siurprizų, teigiama pranešime.
Šiame NASA vaizdo siužete – „Deep Impact“ artėjimas prie „Hartley 2“ kometos branduolio.
