Naujausias NASA saulės teleskopas nufotografavo pirmuosius žemiausių Saulės atmosferos sluoksnių kadrus, kuriuose užfiksuotas mįslingas, mažai suprantamas Saulės paviršiaus regionas, praneša „Space.com“.
Kadrai, kurie buvo padaryti praėjus vos 21 val. po to, kai misijos kontrolės centro darbuotojai atvėrė teleskopo „akį“, atskleidžia naujas žemutinių Saulės atmosferos sluoksnių detales – sritį, kuri vadinama „sąsajos regionu“ (angl. – interface region). Kosminis teleskopas IRIS (Interface Region Imaging Spectrograph – Sąsajos regiono vaizdų spektrografas) nuotraukose užfiksavo laibas magnetines Saulės atmosferos struktūras ir medžiagos srautus. Anot NASA specialistų, šie ankstyvieji duomenys byloja, kad pro sąsajos regioną į kosmosą išspinduliuojami nepaprastai dideli energijos kiekiai.
„Šiais kadrais atveriami naują Saulės atmosferos energetikos tyrimų puslapį, – pareiškė NASA Mokslo misijų direktorato administratorius Džonas Gransfildas (John Grunsfeld). – Laukiame naujų mokslinių įžvalgų, kurios bus padarytos IRIS teleskopo duomenų pagrindu."
Teleskopo IRIS „akis“ buvo „atmerkta“ liepos 17 d. Tądien ir buvo nufotografuoti pirmieji Saulės kadrai. NASA mokslininkai teigia, kad juose matyti plonos, skaidulinio pavidalo struktūros, kokių anksčiau Saulės atmosferoje niekam nebuvo pavykę pamatyti.
IRIS taip pat stebėjo ryškius tankio ir temperatūros skirtumus sąsajos regione – net ir tarp saulės medžiagos kilpų, kurias skiria vos keli šimtai kilometrų. Tyrėjai taip pat pastebėjo mirksinčias dėmes – staiga sušvintančias ir taip pat staiga priblėstančias – kurios, kaip manoma, parodo, kaip šioje saulės atmosferos srityje transportuojama ir absorbuojama energija.
Saulės sąsajos regionu srūvanti energija gali būti susijusi su Saulės atmosferos dinamika ir kaitinti aukštesniuosius Saulės atmosferos sluoksnius, kur temperatūra viršija 1 mln. laipsnių pagal Celsijų, pranešime spaudai dėsto NASA ekspertai.
Gali būti ir taip, kad sąsajos regione pastebėtos struktūros sukelia saulės vėją, kuris pučia po visą Saulės sistemą. Galingų saulės audrų metu, didelės energijos dalelių srautai suformuoja saulės vėją, kuris gali sugadinti dirbtinius palydovus, sukelti elektros energijos tiekimo sutrikimus Žemėje ir trikdyti GPS navigacinių sistemų ryšį.
Per 2 metus truksiančią misiją IRIS nuodugniai ištyrinės Saulės sąsajos regioną, kuriame generuojama didžioji dalis žvaigždės ultravioletinių spindulių. Zondas stebės, kaip juda Saulės medžiaga, kaip ji kaupia energiją ir kaista, keliaudama pro šią žemesnių atmosferos sluoksnių regioną.
Kosminio aparato teleskopas, kuris yra ultravioletinių spindulių teleskopo ir spektrografo junginys, sukurtas kas keletą sekundžių fiksuoti didelės rezoliucijos vaizdus ir gali nusitaikyti į gana mažą (maždaug 241 km skersmens) Saulės paviršiaus teritoriją. Teleskopo spektrografas analizuoja Saulės šviesą, skaido ją į įvairiausio ilgio bangas ir matuoja, kiek kokio ilgio bangų sudaro Saulės šviesos spektrą.
Per keletą artimiausių savaičių mokslininkai patikrins IRIS duomenis, kad įsitikintų, jog zondo įrenginiai veikia nepriekaištingai. Kol kas misijos vadovai yra labai patenkinti.
„Kol kas IRIS siunčiamų vaizdų ir spektrogramų kokybė yra stulbinama – kaip tik to ir tikėjomės, – džiūgauja IRIS vyriausiasis tyrėjas iš bendrovės „Lockheed Martin“ Alanas Taitlas (Alan Title). – Tačiau mūsų laukia kiti darbai – turime išmokti suprasti, ką tie duomenys byloja. Duomenų kokybė įgalins mus tai padaryti.“
