Kosminiam zondui „Phoenix“ po kelių nesėkmingų bandymų galiausiai pavyko iškasto Marso grunto pavyzdžius sudėti į jo cheminę sudėtį tirsiantį prietaisą.
„Phoenix“ programos atstovai paskelbė, kad viena TEGA (Thermal and Evolved-Gas Analyzer) analizatoriaus kamera pilnai pripildyta Marso grunto.
„Prireikė 10 sekundžių, kad pripildytume krosnelę. Žemės pajudėjo“, - sakė Arizonos universiteto (JAV) mokslininkas, „Phoenix“ programos tyrėjas Billas Boyntonas.
Jis vadovauja TEGA analizatoriaus tyrimams, sakoma NASA pranešime. „Phoenix“ įrengtame analizatoriuje yra 8 atskiros krosnelės, kuriose mechaninio manipuliatoriaus paimti Marso grunto pavyzdžiai įkaitinami iki aukštos temperatūros, kad būtų galima ištirti išsiskiriančių dujų sudėtį.
„Phoenix“ pirmąjį rupaus Marso grunto mėginį paėmė praėjusį penktadienį, praėjus 12 dienų po nusileidimo Marse. Tačiau bandymai jį įdėti į 4-ąją TEGA kamerą buvo nesėkmingi.
Visas 8 TEGA krosneles dengia filtras, kuris turi apsaugoti krosnelės angą nuo ją galinčių užkišti stambių grunto darinių. Anga tėra tik pieštuko grafito storio. Kiekviename TEGA lovelyje priešais krosneles yra grunto smulkinimo mechanizmas, kuris judindamas filtrą padeda smulkioms grunto dalelėms patekti į kameros vidų.
Birželio 6, 8 ir 9 dieną atliktų tokių bandymų metu į kameros vidų patekti pavyko vos kelioms paimto mėginio dalelėms. Pasak Boyntono, naujausias bandymas buvo sėkmingas greičiausiai dėl kumuliacinio vibravimo efekto ar dėl to, kad po kelių dienų pasikeitė ant filtro esančio grunto mėginio dalelių sukibimo savybės.
„Šis gruntas pasižymi labai keistomis savybėmis. Tai regionas, kuriame niekada nesame buvę, - sakė „Phoenix“ programos vyriausiasis tyrėjas Peteris Smithas, dirbantis Arizonos universitete. „Mes norime sužinoti, kokios cheminės ir neorganinės priežastys priverčia daleles sukibti.“
