– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?
– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Sicilio slėnio „NASA“ centras analogiškai rūpinasi tradicinėmis partnerystėmis, bet investuoja ir į netradicines. Mes skiriame ypatingą dėmesį robotikai, automatinėms mašinoms, super-kompiuteriams bei sudėtingoms skaičiavimo sistemoms, taip pat aerodinaminėms sistemoms, skrydžių kainas mažinančiomis misijomis, tokiomis kaip itin maži satelitai, astrobiologijai ir gyvybės tyrimams.
– Kas tos netradicinės partnerystės?
– Turbūt vienas geriausių būdų pritraukti naujas idėjas yra per studentų dalyvavimą. Pavyzdžiui, Lietuva nuo pat pradžios dalyvauja „NASA International Internships“ programoje, tad yra tarsi šalis-pionierė. Kosmoso tyrinėjimams būtinas ir daugelio disciplinų supratimas, ir gebėjimas jas jungti, o tam reikia kuo įvairesnių požiūrių.
Prisijungdami prie ilgus metus vykstančių projektų studentai geba pasinaudoti finansavimu, sutikti patyrusių mokslininkų ir megzti be „NASA“ neįmanomos ryšius, o organizacija iš to gauna jaunų, originalių protų įsitraukimą. Studentų darbas yra toks pat svarbus kaip verslo, nes būtent jie tuo pačiu metu mokosi ir patys atneša naujų idėjų.
– Kokie konkretūs tokio bendradarbiavimo ar bendrai „NASA Ames“ veiklos pastarųjų metų rezultatai? Ar matome juos kur nors savo kasdienybėje?
– Kosmoso technologijos prisideda prie Žemėje vykdomų veiklų: žemės ūkio, transporto, oro, telekomunikacijų ir kt. Kaip kosminė technologija satelitai iš esmės reformavo daugybę sričių ir neabejotinai tai darys ir ateityje.
Tačiau tai tik vienas pavyzdys ir tik pati pradžia – tikrąjį mokslo potencialą dar tik įsivaizduojame. Svarbiausias tikslas, link kurio judame, yra galimybė pasiekti, įvertinti ir panaudoti už Žemės esančius išteklius. Greitu metu atsirasianti niša bus komercinės kosmoso kelionės – atsiras kosminis turizmas, pakeisiantis žmonių požiūrį į kosmosą ir planetą, kurioje gyvename.
– Kokie iššūkiai laukia įgyvendinant svajonę žmonėms įsikurti kitose planetose?
– Didžiausias iššūkis yra patikima, ekonomiška ir saugi technologinė įranga – platformos ir mašinos, galinčios gabenti žmones į kosmosą. Šie klausimai dar nėra iki galo išspręsti net kalbant apie „artimojo“ kosmoso tyrinėjimus: Mėnulio bei Marso paviršiaus ir aplinkinės erdvės tyrimus, toliau nuo Žemės esančių kitų planetų palydovų aplankymą, kuriame dalyvautų gyvi specialistai. Nors vyksta milžiniški technologiniai šuoliai, iki tolimų kosminių kelionių tų šuolių reikia daugybės.
Žinoma, didžiulė kosmoso tyrimų dalis yra nuotoliniai stebėjimai, taikomi tiek Saulės sistemoje, tiek už jos ribų. Tam taip pat reikalinga speciali technika, kuri pastaraisiais metais jau pažengė be galo toli ir šiandien leidžia atlikti nepaprastai plačius tyrimus. Kalbant apie verslą, kol kas visi mokslo centrai dar ieško, kaip efektyviai išnaudoti kartu ir tradicinę kosmosui skirtą įrangą kuriančias kompanijas, ir tas, kurios į šį lauką atėjo visai neseniai su originaliais verslo modeliais.
– Ar artimiausias kosmoso tyrinėtojų proveržis bus susijęs būtent su stebėjimais?
– Neabejotinai. Iš savo patirties „NASA“ astrobiologijos programoje galiu pasakyti, jog svarbiausias dabartinis iššūkis, o tuo pačiu ir galimybė, kuriai mūsų technologijų tobulėjimas jau leidžia laukti sprendimo, yra įrodymas, ar Saulės sistemoje kada nors yra buvusių kokių nors nežemiškos gyvybės formų. Galime tikėtis, jog vienareikšmiškai tai įvertins jau šiandien dirbantys mokslininkai. Manau, jog atsakymas, nesvarbu, ar jis būtų „taip“ ar „ne“, iš esmės pakeis žmonijos istoriją.
R. Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamame inovacijų forume „Innovation Drift“. Renginio metu su lankytojais susitiks visame pasaulyje žinomi verslininkai, mokslininkai ir futurologai, gebantys ne tik įvertinti ateities tendencijas, bet ir pasiūlyti kelių kaip jomis pasinaudoti.
