JAV mokslininkai planuoja pastatyti Mėnulyje specialius šiltnamių konteinerius, kuriuose galėtų augti ne tik gėlės, bet ir būsimosios Mėnulio bazės gyventojų stalui skirti agurkai, pomidorai ir kitos daržovės.
Astronautų maistas per kelis dešimtmečius smarkiai pasikeitė: maitinamieji milteliai ilgainiui užleido vietą pusiau skystoms maisto tyrėms, tačiau dabar amerikiečių mokslininkai nori miniatiūriniuose kosminiuose šiltnamiuose pradėti auginti tikras daržoves, praneša „Physorg.com“.
Kosminius šiltadaržius kuriantys JAV specialistai tikisi, kad ateityje Mėnulio ir Marso bazėse įsikūrė kolonistai iš Žemės galės savo valgiaraštį praturtinti pačių išsiaugintomis daržovėmis ir žalumynais. Ir tai anaiptol nėra tolimi planai: JAV bendrovė „Paragon Space Development Corporation“ pristatė pirmąjį kosminį šiltnamį, kurį planuoja po kelerių metų nugabenti į Mėnulį. Tai bus pirmasis žingsnis į daržininkystę ir augalininkystę Mėnulyje.
„Paragon.com“ nuotr.
„Paragon“, jau anksčiau bendradarbiavusi su NASA vykdant biologinius eksperimentus JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaiviuose ir Tarptautinėje kosminėje stotyje, savo kosminį šiltnamį pavadino „Mėnulio oaze“ (Lunar Oasis). Tai į stiklainį panašus sandarus 46 cm aukščio konteineris, sutvirtintas trikampio formos aliumininiu rėmu. Jis sukurtas taip, kad galėtų saugiai į Mėnulio paviršių pristatyti laboratorinį augalą ir apsaugoti jį nuo išorės poveikio augimo metu.
Pirmoji „Mėnulio oazė“ dalyvaus „Google Lunar X Prize“ konkurse, kurio dalyviai, norintys laimėti didįjį 20 mln. dolerių prizą, turi iki 2012 m. gruodžio 31 d. į Mėnulį nugabenti veikiantį mėnuleigį. „Paragon“ susitarė su šių varžybų dalyve bendrove „Odyssey Monn Ltd.“, kad jos kosminis laivas į Mėnulį atskraidins ir pirmąjį kosminį šiltnamį. Jei misija pavyks, pirmasis Mėnulyje pražydęs augalas bus... rapsas. „Paragon“ specialistų teigimu, jis yra pakankamai atsparus tokiai kelionei.
Kurdama kosminį šiltnamį „Paragon“ bendradarbiavo su Arizonos universiteto (JAV) mokslininkais. Universiteto Kontroliuojamos aplinkos agrokultūriniame centre kuriami ir nuosavi kosminių šiltnamių variantai. Čia buvo pagamintos moderniausios hidroponinės augalų „auginimo kameros“, kurias dabar naudoja Amundseno-Scotto bazėje Antarktidoje gyvenantys mokslininkai.
Pasak Arizonos universiteto profesoriaus Gene A. Giacomelli, itin atšiaurios sąlygos Pietų ašigalio regione – didelis šaltis ir žemas slėgis – padeda geriau pasiruošti augalų auginimui Mėnulyje. Amundseno-Scotto bazėje veikiančiame šiltnamyje kiekvieną savaitę išauginama po 27 kg pomidorų, agurkų, paprikų, salotų, braškių bei kitų daržovių ir žalumynų. Tokio jų kiekio pakanka, kad 75 bazės gyventojai kasdien gautų po dvi šviežių salotų porcijas.
