Tyrimui vadovavo mokslininkas Hui Su iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, prisidėjo ir kiti jo kolegos.
Naujo tyrimo pagrindinė mintis yra ta, kad daugelis pasaulyje naudojamų klimato modelių per švelniai įvertina būsimo lietaus kiekį, nes neatkreipė pakankamai dėmesio į plunksninių debesų mažėjimą atogrąžų regionuose.
Kaip mažėjantis debesų kiekis gali lemti padidėjusius kritulius?
Mokslininkas H.Su sako, kad kritulių kiekis yra susijęs ne tik su debesimis, iš kurių krinta lietus. Jis mini, kad taip yra dėl to, kad Žemė iš Saulės sukaupia didelį energijos kiekį, o šilumos energijos, kuri palieka Žemę yra mažiau. Atogrąžų debesys sukauptą šilumą laiko tarytum spąstuose, taip ji lieka atmosferoje.
Ateityje, kai debesys taps mažesni, atmosfera atogrąžų regione atvės (nes debesys nebegalės sulaikyti šilumos atmosferoje). Dėl šylančio klimato, per artimiausius dešimtmečius atmosfera gali suformuoti mažesnį plunksninių debesų kiekį. Tai taip pat padidins tropinių kritulių kiekį, kuris galės šildyti orą išlaikydamas aušinimą.
Besikeičiančio klimato nuotraukos
(19 nuotr.) 
Nuo 1940 iki 2000-ųjų buvo padarytas drastišką poveikis mūsų planetos ledynams. Šioje nuotraukoje Aliaskos Muir ledynas 1941 rugpjūtį, o dešinėje 2004 metų rugpjūtį.(NASA nuotr)
Štai sniegas, kuris liko ant Matterhorn kalno Šveicarijoje 2005 metais lyginant su 1960 mertų rugpjūčiu.(NASA nuotr.)
Nuo 1970 metų NASA pradėjo naudoti palydovines nuotraukas dokumentuoti miškų kirtimą keliuose nacionaliniuose parkuose visame pasaulyje. Štai Elgonas, nacionalinis parkas Ugandoje, 1973 metais bei 2005 metais. (NASA nuotr.)
Matoma, kaip miškų kirtimas paveikė Saltos miestą, Argentinoje.1972 ir 2009 metų nuotr. (NASA)
Miškų naikinimas yra matomas ir Kenijos Mau miškuose. 1973 – 2009 metų nuotraukose. (NASA)
Panaši situacija susiklosčiusi ir Kenijos ežero Nakuru nacionaliniame parke, kuris parodytas 1973 ir 2000 m. nuotraukose (NASA)
Miškų naikinimas taip pat paplitęs Pietų Amerikos Atlanto miškuose Paragvajuje - štai kaip jis atrodė 1973 metais, palyginti su 2008 m.
Šis Rondonijos miškų plotas esanti Brazilijoje,taip pat buvo labai iškirstas 1975 - 2009 metais. (NASA)
Toks pats likimas ištiko ir Baban Rafi miškui Nigeryje nuo 1976 iki 2007 m. (NASA)
Šie vaizdai iš miškų Kenijoje 1976 m, palyginti su 2007 m.
Klimato kaita labai paveikė ledynus 1970 metais. Štai nuotraukos iš Qori ledyno esančio Peru 1978 ir 2011 metais. (NASA)
Šie vaizdai užfiksuoti Ekvadore, aiškiai matomas tirpstančio ledo kiekis nuo 1986 metų kovo iki 2007 metų vasario. (NASA)
Nuo 1980 metų NASA taip pat fiksuoja senkančius ežerus visame pasaulyje, pradedant nuo šio , Didžiosios kopos nacionalinio parko esančio Kolorade 1987 - 2011 m.(NASA)
Aralo jūra, esanti centrinėje Azijoje, sumažėjo drastiškai tarp 2000 ir 2014 m.(NASA)
Taip nutiko ir rezervuarui Naujoje Meksikoje. Čia lyginamos 1994 ir 2013 metų nuotraukos. (NASA)
Išdžiuvusios upės nuotrauka Arizonoje ir Jutoje. 1999 metų kovas ir 2014 metų gegužės mėnuo. (NASA)
Argentinos Mar Čikita ežeras stipriai išdžiuvo nuo1998 iki 2011 metų.
Sausros per pastaruosius keliarius metus turėjo didelės įtakos JAV. Čia yra trys džiūvančio vandens Kanse, kurios buvo nufotografuotos 2010, 2011 ir 2012 m.
Irane taip pat jaučiama kaita, džiūsta Urmijos ežeras, tai puikiai matosi nuotraukose darytose 2000 metų liepą ir 2013 metų liepą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad buvo nepakankamai įvertintas lietaus kiekis
Tyrimo metu mokslininkai palygino pastarųjų metų klimato duomenis, kurie buvo generuojami 23 skirtingų klimato modelių. Jie naudojo palydovines priemones ir žemės lygio stebėjimo duomenis bei kitą informaciją.
Paaiškėjo, kad klimato modelių prognozės nepakankamai įvertino padidėjusią kritulių normą, kuri didėjo kartu su didėjančia temperatūra per pastaruosius dešimtmečius. Naujausias modelis tai įvertina, todėl šis tyrimas gali pateikti tikslesnius duomenis bei pagerinti ateities kritulių kaitos prognozes.
REKLAMA
