Mokslas apie priklausomybę nuo narkotikų vis dažniau pristato smegenų tyrimus ir keičia visuomenėje paplitusią nuomonę, kad ši priklausomybė atsiranda tik dėl žmogaus silpnavališkumo ir moralinio nuosmukio. Mokslininkai aiškina, kad priklausomybė yra lėtinė smegenų liga, kurios priežastis – narkotikų vartojimas.
Pralinksmina ir pripratina
Kaip atsiranda priklausomybė nuo narkotikų? Moksliniais tyrimais išsiaiškinta, kad patekę į organizmą, narkotikai daro poveikį įvairioms smegenų sritims, nes tuo pat metu sąveikauja su daugeliu nervinių ląstelių, įvairių rūšių receptoriais. Narkotikai sutrikdo ir paveikia žmogaus smegenyse vykstančius natūralius procesus.
„Smegenys yra ypač svarbus ir sudėtingas žmogaus kūno organas, nuo kurio priklauso žmogaus psichika ir elgesys, kitų organų ir gyvybinės organizmo funkcijos. Piktnaudžiavimas narkotikais sukelia smegenų struktūrų, jų funkcijų pakitimus, lemiančius žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimus. Patekę į smegenis stimuliuojantys narkotikai sukelia „audringą“ dopamino išsiskyrimą, kuris ne tik sukelia laikiną euforiją, bet ir lemia priklausomybės atsiradimą“, – teigia Narkotikų kontrolės departamento direktorė dr. Audronė Astrauskienė.
Daugėja narkomanių
2004-aisiais Lietuvoje bent kartą gyvenime narkotikus vartojo 13,1 proc. vyrų ir 3,8 proc. moterų. Tačiau šis santykis per ketverius metus sumažėjo daugiau nei du kartus: 2008-aisiais bent kartą gyvenime narkotikus vartojo 16,4 proc. vyrų ir 9,2 proc. moterų. Naujausiais duomenimis, šalyje yra registruota 19 proc. moterų, sergančių priklausomybe nuo narkotikų.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimai rodo, kad vaikinai dažniau nei merginos sulaukia pasiūlymų bei galimybių vartoti narkotikus. Su tuo siejamas ir didesnis narkotikų vartojimo paplitimas tarp vyrų. Tačiau moterys greičiau pripranta prie raminamųjų vaistų ir narkotikų, slopinančių nerimą ar keliančių mieguistumą. Pasak A.Astrauskienės, tyrimai rodo, kad nuo narkotikų priklausomos moterys dažniau serga depresija nei vyrai, neretai jos būna patyrusios lytinę prievartą, fi zinį smurtą, būna įtrauktos į prostituciją. Dėl to jos jaučia gėdą, savimi nepasitiki ir netgi anksčiau laiko nutraukia gydymą, vėl pradeda vartoti narkotikus.
Šiuo metu Europoje maždaug penktadalis pradedančiųjų gydytis priklausomybę nuo narkotikų yra moterys. Beveik viena iš keturių moterų, besikreipiančių į priklausomybės tarnybas, gyvena su vaikais.
Užkariauja jaunimo gretas
2008 m. žalingų įpročių paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, iš narkotinių medžiagų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, dažniausiai yra vartojamos kanapės – jas nors kartą gyvenime yra bandę beveik 12 proc. (15–64 m. amžiaus) Lietuvos gyventojų. Antras pagal populiarumą narkotikas – ekstazis, dažniausiai vartojamas jaunimo pasilinksminimo vietose. Jo bandė 17 proc. šalies naktinių klubų lankytojų. Ten pat jaunimas mėgsta vartoti ir trečią pagal populiarumą sintetinį narkotiką – amfetaminą.
Kodėl kanapės tokios populiarios? Pabandyti kanapių skatina tarp jaunų žmonių plačiai paplitęs mitas, kad tai lengvas ir nepavojingas narkotikas. Iš tikrųjų kanapių žala moksliniais tyrimais įrodyta neginčijamai – kanapės yra vienas iš daugiausia psichikos sutrikimų sukeliančių narkotikų, turintis ypač daug pražūtingų pasekmių augančiam organizmui.
Net ir atsitiktinis kanapių rūkymas yra grėsmė tolesniam vaiko psichologiniam vystymuisi, psichikos sveikatai. Įrodytas stiprus kanapių poveikis ir fi ziniam vystymuisi – jas naudojant silpsta imuninė sistema, sumažėja augimo hormono gamyba, sulėtėja paauglių fi zinė raida, sutrinka lytinių hormonų balansas.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis kanapių vartojimas sukelia apatiją, siaurina interesų ratą, skatina vaikišką mąstymą, slopina norą tobulėti. Vartojant kanapes tiesiog kvailėjama.
Kuo arčiau vaikas, tuo toliau narkotikai
Specialistai sutinka, kad tėvų vaidmuo apsaugant vaikus nuo narkotikų yra pats svarbiausias. „Paauglystėje formuojasi vaiko gyvenimo perspektyvos, vyksta savęs ir savo galimybių pažinimas, todėl paaugliui labai svarbus tampa ne tik suaugęs žmogus (tėvai ar pedagogai), bet ir bendraamžiai, kurie jam pasiūlo naujas ir ne visada visuomenėje priimtinas gyvenimo normas bei galimybes“, – tvirtina Narkotikų kontrolės departamento direktorė.
Tačiau naujausi „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad Lietuvoje jaunimo bendravimas su tėvais yra silpniausia grandis. Iš visų Europos šalių Lietuvoje jaunimas apie narkotikus ir jų vartojimą mažiausiai (tik 16 proc.) kalba su tėvais ir artimaisiais. Beveik penktadalis šia tema bendrauja su draugais. Tuo tarpu Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje 41 proc. apklaustųjų informacijos gauna iš šeimos.
Todėl pirmas žingsnis link narkotikų prevencijos – glaudus tėvų ir vaikų ryšys. „Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, draugais, svajonėmis. Net ir būnant labai užsiėmus, laiko ir dėmesio vaikui skyrimas, gerų tarpusavio santykių puoselėjimas – puiki investicija į ateitį be narkotikų“, – sako A.Astrauskienė.
Keli patarimai tėvams
Kalbėti apie narkotikus su vaiku gana sudėtinga, tačiau būtina. Štai keletas Narkotikų kontrolės departamento specialistų patarimų tėvams.
Venkite klausimo „kodėl?“ „Kodėl?“ – blogiausias klausimas, kurį galite užduoti savo vaikui sužinoję, kad jis bandė vartoti ar vartoja narkotikus. Tai akimirksniu išprovokuoja gynybinę jo reakciją. Be to, paauglys iš tiesų gali aiškiai nežinoti, kodėl pradėjo ar galvoja pradėti vartoti narkotikus. Klausimai turėtų būti atsargesni, stenkitės išsiaiškinti, kaip, kada, ką, kur. Tai padės palaikyti pokalbį, o ne tik sulaukti atsakymo „taip“ arba „ne“.
Nuraminkite. Jei vaikas turi prob lemų dėl narkotikų, jam svarbu žinoti, kad sulauks iš jūsų visokeriopos pagalbos – visada atsakysite į jam rūpimus klausimus, padėsite ištverti sunkias akimirkas. Nors turite nuolat vaikui priminti, kad pasitikite juo, nebijokite išreikšti nusivylimo, jei šis pasitikėjimas nepateisinamas. Būkite pasiruošę pasipriešinimui. Jūsų vaikas gali supykti. Turėkite omenyje, kad vaikas gali mėginti manipuliuoti jumis. Bet kuriuo atveju, įtariant, kad vaikai vartoja narkotikus, negalima jų užsipulti.
Rūpinkitės vaiko laisvalaikiu. Laikas po pamokų, ypač jei vaikas neturi, kuo užsiimti, yra itin palankus griebtis žalingų įpročių. Todėl rūpinkitės, kad laisvą laiką vaikas skirtų naudingai, malonumą teikiančiai veiklai, pavyzdžiui, sportui, muzikai, dailei. Tikėtina, kad visą energiją išnaudodamas mėgstamiems pomėgiams, vaikas turės mažiau paskatų domėtis žalingais įpročiais. Be to, būtinai raskite progų ir patys pabūti su vaiku – tam puikiai tinka bendros šeimos išvykos, savaitgalio pietūs ir panašiai.
Poveikis žmogaus psichikai
Kanapės (marihuan a / h a š i - šas) pažeidžia smegenų centrus, atsakingus už emocijų, atminties ir mąstymo kontroliavimą. Kanapių vartotojams pablogėja atmintis, sutrinka miegas ir koordinacija. Tris savaites vartojus kanapes, pasireiškia abstinencijos sindromas – nemiga, nerimas, pyktis, dirglumas, prakaitavimas, pykinimas, drebėjimas ir pan.
Ekstazis – sintetinis narkotikas, dažniausiai vartojamas jaunimo pasilinksminimo vietose. Veikdamas smegenų centrus jis skatina serotonino (medžiagos, lemiančios nuotaiką, apetitą, lytinį potraukį ir atmintį) išsiskyrimą. Pavartojus ekstazio laikinai užplūsta euforijos, bendravimo poreikio, draugiškumo pojūtis, kurį greitai keičia depresija, nerimas, širdies ritmo sutrikimai, nes ekstazio poveikyje išskirtas serotoninas nebegrįžta į smegenų ląsteles.
Amfetaminas naikina smegenų ląsteles, gaminančias dopaminą (medžiagą, išskiriamą veikiant natūraliems malonumo dirgikliams) ir serotoniną. Ilgainiui šie pakitimai gali sukelti Parkinsono ligos simptomus – kalbos, pusiausvyros sutrikimus, judesių sulėtėjimą, eisenos pasikeitimus, galūnių bei kūno sukaustymą, drebėjimą, orientacijos pablogėjimą, sulėtėjusį mąstymą.
Kokaino gavusios smegenys išskiria dopaminą. Tačiau kokainas neleidžia dopaminui grįžti atgal į smegenis – pakili nuotaika trunka nenatūraliai ilgą laiką. Kai smegenys dopaminą pagaliau pasisavina, euforija staigiai dingsta, o ilgainiui natūralūs dirgikliai jau nebesukelia malonumo – organizmas ima reikalauti kokaino.
LSD vartojant vyksta staigi jausmų kaita arba vienu metu jaučiami keli skirtingi pojūčiai, žmogus ima „girdėti“ spalvas ar „matyti“ garsus, sunkiai atskiria tikrovę nuo fantazijų, regi haliucinacijas, praranda ryšį su realybe. LSD vartotojus kartu apima ir neviltis, panikos bei psichozės priepuoliai, baimė prarasti kontrolę, išprotėti, numirti.
Heroino dozė po trumpo ryškių ir malonių pojūčių antplūdžio sukelia kelias valandas trunkančius „proto užtemimus“. Vartojant reguliariai, būsenų kaita (žvalumas– apsnūdimas) dažnėja, vystosi depresija. Priklausomybė nuo heroino išsivysto labai greitai.
Virginija Mačėnaitė
