Už prekybą narkotikais stambiu mastu visų instancijų teismų Lietuvoje nuteisti kaltinamieji užtarimą rado Strasbūre. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad abiejų narkotikų prekeivių atžvilgiu buvo pažeista teisė į teisingą teismą.
Klaipėdietis Sergejus Malininas (31 m.), pravarde Malina, Strasbūre buvo išgirstas dar 2008 metais. Jo bendrininkas Marius Lalas (33 m.) gerų žinių sulaukė prieš kelias savaites. Tiesa, ar iš tiesų jis jau sužinojo, ką ir kodėl nusprendė Strasbūro teismas – neaišku. Už narkotikų platinimą nuteistas M. Lalas nuo 2004 metų slapstosi nuo teisėsaugos.
S. Malininas bei M. Lalas Kaišiadorių apylinkės teismo buvo nuteisti dar 2003 metais. Už bendrininkų grupėje atliktą pasikėsinimą parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų teismas nuteisė S. Malininą kalėti 3 su puse metų, o M. Lalą – 3 metus.
Teisėsaugai žinomas
Teisėsaugininkai jau kuris laikas domėjosi S. Malininu ir buvo surinkę nemažai duomenų, jog jis verčiasi narkotikų prekyba ne tik Klaipėdoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Nuspręsta panaudoti nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį (NVIEM) ir pasiųsti narkotikų pirkėju apsimetusį policininką susitikti su S. Malininu.
Kai užsimaskavęs pareigūnas, byloje saugumo sumetimais įvardytas tiesiog Virgiu, lyg tarp kitko užsiminė norintis įsigyti kvaišalų, S. Malininas patikino galintis jų be vargo parūpinti. Už gramą amfetamino jis paprašė 21 lito, bet patikino, jog jeigu pašnekovas taptų nuolatiniu jo klientu, tai būtų pritaikyta nuolaida.
Kadangi operacijos metu Virgis sunegalavo ir turėjo gultis į ligoninę, S. Malininas pats netrukus jį susiradęs pasiūlė susitikti ir apžiūrėti prekės pavyzdžius. Apžiūrėjęs narkotikus, pareigūnas susitarė su S. Malininu, jog pirks iš jo kvaišalų už 3000 dolerių. Apsidžiaugęs pasiūlyta kaina, kuri buvo gerokai didesnė už rinkos kainą, S. Malininas patikino galintis pristatyti pusę kilogramo narkotikų. Susisiekęs su M. Lalu, jis paprašė nedelsiant parūpinti kvaišalų. Kai abu bendrininkai, nešini 250 gramų amfetamino, atžingsniavo prie Virgio mašinos tikėdamiesi įvykdyti pelningą sandorį, buvo surakinti antrankiais ir atsidūrė už grotų.
Išprovokavo nusikalsti?
Iš netikėtumo, jog buvo taip apmulkinti, abu narkotikų prekeiviai iškart prisipažino dėl pasikėsinimo įvykdyti nusikaltimą. Vis dėlto netrukus jiedu susizgribo, jog reikėtų pabandyti išsisukti.
Abu įtariamieji jau po apylinkės teismo nuosprendžio kreipėsi į Kauno apygardos teismą – pasiskundė, jog nusikalsti visai neketinę, o dėl visko esąs kaltas pareigūnas Virgis, kuris ir sukurstęs parduoti narkotikus. Vienas per kitą abu sėbrai mėgino teismui įrodyti, jog su narkotikų platinimu nieko bendro neturintys, esantys neteisti, o bausti juos remiantis vien įslaptinto pareigūno parodymais – neteisinga. Girdi, jeigu tas Virgis nebūtų pasiūlęs didelių pinigų, jiedu ir toliau gyventų sau padorių piliečių gyvenimą ir niekada niekam nebūtų pardavinėję kvaišalų...
Kauno apygardos teismo tokie argumentai neįtikino. Šis teismas bausmes tik sugriežtino – pripažinęs, kad abu bendrai ne tik pasikėsino, bet įvykdė nusikaltimą, jis S. Malininui skyrė 9 metus laisvės atėmimo, o M. Lalui – 7 metus.
Šias apygardos teismo skirtas bausmes paliko galioti ir Aukščiausiasis Teismas. Pastarasis konstatavo, jog NVIEM buvo pritaikytas siekiant apsaugoti visuomenę ir užkirsti kelią narkotikų platinimui. Teismas nusprendė, jog tas modelis buvo pritaikytas tinkamai, o pareigūnas visai nekurstė nuteistųjų nusikalsti, bet prisidėjo prie vykdomo nusikaltimo.
Kadangi Aukščiausiojo Teismo sprendimo taip ir nesulaukęs M. Lalas pasislėpė, bausmę atlikti S. Malininui teko vienam – jis buvo uždarytas į Pravieniškes.
Atsidūręs už grotų, S. Malininas nenurimo – kreipėsi į Strasbūrą. Greičiausiai savo paties nuostabai, jis buvo ne tik išklausytas, bet ir sulaukė sprendimo, jog Lietuvos valstybė pažeidė jo teises į teisingą teismą.
Pažeidinėja Konvenciją?
Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų kolegija nutarė, jog S. Malininas vis dėlto nebūtų prekiavęs narkotikais, jeigu ne tas užsimaskavęs policininkas, kuris jį išprovokavo. Kolegija nepaisė, kad vienas iš teisėjų tam prieštaravo. Jis teigė, jog S. Malininas, kaip „nesusijęs su narkotikais“ (šitaip pats tikino teismą), įtartinai greitai suorganizavo itin didelio jų kiekio įgijimą, be to, pats skambino policininkui ir siūlė susitikti, o ir buvo žinomas teisėsaugai kaip susijęs su psichotropinių medžiagų platinimu. Beje, teismas nepriteisė S. Malininui jo reikalautų 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir konstatavo, jog vien pripažinimo, jog jo atžvilgiu buvo pažeista Konvencija, užtenka, kad būtų atlyginti nepiniginiai nuostoliai.
Remdamasis tokiu Strasbūro teismo sprendimu, S. Malininas vėl kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą – paprašė jo baudžiamąją bylą atnaujinti ir ištaisyti padarytus Konvencijos pažeidimus. Plenarinė teisėjų sesija nutarė, jog Lietuvos teismuose vykusio S. Malinino bylos baudžiamojo proceso teisingumas nebuvo tinkamai įgyvendintas ir teismų nuosprendžiai turi būti panaikinti, o įrodymų tyrimą iš naujo turėtų spręsti apelicinės instancijos teismas, kur ir turėtų paaiškėti NVIEM taikymo teisėtumas. S. Malininas iš kalėjimo buvo paleistas iškart po šio Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio.
Sužinojęs, jog S. Malininui pavyko iškovoti pergalę Strasbūre, jo pėdomis pasekė ir besislapstantis M. Lalas. Ieškinį Žmogaus Teisių Teismui jis padavė per savo advokatą Osvaldą Martinkų. Strasbūro teismas nutarė, kad ir šio besislapstančio narkotikų prekeivio skundas – pagrįstas.
M. Lalas skundėsi, jog NVIEM išvis negalėjęs būti prieš jį panaudotas, mat buvęs sankcionuotas tik S. Malininui sulaikyti. Išeitų, jog abiem bendrininkams atėjus su pilnomis kišenėmis narkotikų, teisėsaugininkai galėjo sulaikyti tik vieną, o kitam turėjo leisti eiti savais keliais..?
Teismas per daug nesigilino, kam ir kodėl buvo naudotas NVIEM, bet, įvertinęs visas šios bylos aplinkybes, kaip ir S. Malinino byloje pripažino, jog M. Lalas buvo sukurstytas padaryti nusikalstimą, o to nebūtų padaręs, jeigu pareigūnas nebūtų jo provokavęs. Su šiuo sprendimu nesutiko du teisėjai, tačiau 5 teisėjų dauguma ištarė lemiamą žodį – Konvencija pažeista. Tiesa, M. Lalas taip pat negavo savo prašytų 100 000 litų neturtinės žalos, mat teismas nusprendė, jog suma gerokai per didelė, o geriausias atlygis – pripažinimas, jog Konvencija byloje buvusi pažeista.
Modelis pritaikytas
Kadangi NVIEM yra laikomas valstybės paslaptimi, atskleisti informaciją apie jo taikymą ir su tuo susijusias aplinkybes – griežtai draudžiama. Beje, tiek M. Lalas, tiek S. Malininas teismuose ginčijo šio modelio taikymą ir skundėsi, jog jiems nebuvo leista susipažinti su NVIEM taikymo dokumentais, bet Strasbūro teismas pažeidimo čia lyg ir neįžvelgė.
„Jeigu būtų pripažinta, kad reikia leisti kaltinamiesiems ar nuteistiesiems susipažinti su NVIEM, ar juo labiau leisti tiesiogiai bendrauti su įslaptintais pareigūnais – ši priemonė kovoje su nusikalstamumu išvis netektų prasmės“, – sakė ne kartą NVIEM taikymą sankcionavęs prokuroras. Įstatymai neseniai buvo pakeisti – dabar NVIEM sankcionavimas paliktas teismo prerogatyvai ir tik jis gali leisti arba uždrausti jį skirti. „Užsimaskavę pareigūnai dažniausiai siunčiami siekiant išsiaiškinti narkotikų prekybos, korupcijos ir kyšininkavimo atvejus. Tai sudėtingas darbas, jam reikia daug pastangų ir pareigūnų atsidavimo, bet rezultatai dažniausiai būna geri“, – patikino prokuroras.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
