Naujojoje Zelandijoje teisiamas mūsų tautietis Rokas Karpavičius (33 m.). Jis 2011 metų gruodį pagal tarptautinį arešto orderį buvo sulaikytas Rygos tarptautiniame oro uoste, kai ketino vykti į Turkiją, ir po ilgo proceso, pernai gegužės 9-ąją, buvo perduotas Naujajai Zelandijai, kurioje įvardijamas kaip narkobaronas.
Knygose ir statulose
Oklendo Aukščiausiajame Teisme vykstančiame lietuvio teismo procese prokuroras Maiklas Volkeris pateikė R. Karpavičiui, kuris dar vadinamas ir Voru, kaltinimus tiekus į šalį narkotikus – LSD ir ekstazį, taip pat plovus pinigus.
Kaip vieną iš įrodymų prokuroras pateikė žinomą knygą apie Harį Poterį. Anot M. Volkerio, kaip tik ji ir padėjo išaiškinti narkotikų prekeivį. Mat knygos apie šio pasaulio vaikų mylimo herojaus nuotykius nugarėlėje buvo aptikta kvaišalų. Ta knyga į Naująją Zelandiją buvo atsiųsta iš Ispanijos, o ant jos kriminalistai aptiko R. Karpavičiaus pirštų atspaudų.
Tačiau didžioji dauguma narkotikų į Naująją Zelandiją buvo vežama ne knygose, o statulose. Prokurorai pateikė įrodymų, kad nuo 2006-ųjų kovo iki 2007-ųjų gruodžio į šalį buvo įvežtos 5 granitinės skulptūros, kuriose buvo paslėpta 28 kilogramai amfetamino.
Po to, kai Australijos teisėsaugininkai pranešė kaimynams, jog skulptūrose į jų šalį vežami narkotikai, Naujosios Zelandijos pareigūnai ėmėsi klausyti skulptūrų pirkėjų ir pardavėjų pokalbių. Prokuroras tų pokalbių įrašus leido išklausyti ir prisiekusiesiems.
Buvo klausomasi Rolando Terenso Brauno ir dar vieno žmogaus, kalbėjusio su stipriu europietišku akcentu, pokalbių. Kaip tik ir teigiama, kad tas žmogus – R. Karpavičius. O jo dešinioji ranka, anot prokuroro, buvo R. T. Braunas.
Vienas jau nuteistas
Šis narkotikų prekeivis jau nuteistas kalėti 11 metų. Iš itin prabangiai gyvenusio dabar jau 67 metų pensininko R. T. Brauno, kuris pastaruosius 20 metų gaudavo valstybinę pašalpą, Aukščiausiajam Teismui nusprendus, teisėsauga konfiskavo 6 prabangius automobilius, brangakmenių kolekciją, beveik 100 000 dolerių ir iš tėvų paveldėtą namą. Atlikdami kratą keleto milijonų dolerių vertės prabangiame name, pareigūnai svetainėje, ant stalo, aptiko išmėtytus per 6000 dolerių, o sode rado užkastą metalinę dėžutę su 1000 ekstazio tablečių, kurių vertė – beveik 100 000 dolerių. Beje, per kratą pas R. T. Brauną rasta nuotrauka, kurioje jis įsiamžinęs su R. Karpavičiaus sutuoktine.
Teisme R. T. Braunas prisipažino, kad iš prekybos ekstaziu, amfetaminu ir LSD yra užsidirbęs beveik 5 milijonus dolerių.
Sekė bendrininkus
Prokuroras M. Volkeris, kalbėdamas apie R. Karpavičiaus nusikaltimus, pateikė 6 epizodus dėl narkotikų platinimo ir sakė, kad jam buvo sunku legalizuoti už narkotikus gautus pinigus, todėl teko užsiimti jų plovimu. Naudotasi ir elektroniniais pinigų pervedimais, ir gyvais kurjeriais. Vienu atveju du R. Karpavičiaus bendrininkai iš Naujosios Zelandijos išvežė milijoną JAV dolerių.
Teisme paminėtas ir toks lietuvio kaltės įrodymas: vieno pinigus pervežusio įtariamojo fotoaparate yra Roko nuotraukų. O tas įtariamasis – irgi lietuvis. Tai Martynas Cikas (36 m.), kuris kartu su tokiu Donatu Jukna (30 m.) 2008-ųjų gruodį atskrido į Oklendą. Jie turėjo paimti pinigus iš M. T. Brauno ir perduoti juos R. Karpavičiui. Kol vyrukai oro uoste tvarkė dokumentus, policininkai slapta patikrino M. Ciko fotoaparatą. Kad nesužlugtų operacija, lietuviams buvo leista įvažiuoti į šalį – jie buvo sekami ir sulaikyti, kai jau ruošėsi išskristi. Jų lagamine buvo rasta 321 000 dolerių. Tačiau tuoj už užstatą paleisti Martynas ir Rokas dingo iš Naujosios Zelandijos.
Paskelbus paiešką, D. Jukna pernai buvo sulaikytas Vokietijoje ir perduotas Naujajai Zelandijai. Čia už pinigų plovimą jis rugsėjį buvo nuteistas kalėti 2 metus ir 9 mėnesius.
Paaiškėjo, kad lagamine tuokart buvo tik dalis už narkotikus uždirbtų pinigų. Dar per 2 milijonus dolerių vyrukai išsiuntė banko pervedimais.
Beje, tauragiškis M. Cikas – Lietuvoje žinomas futbolininkas, žaidęs „Tauro“ ir „Kauno“ komandose – iki šiol ieškomas Interpolo.
Kaltinimus neigė
Rokas Karpavičius visus jam pateiktus kaltinimus neigia. Jo advokatas Gremas Njuelas pareiškė, kad Rokas neneigia, jog juostelėse girdėti Roko balsas, tačiau argi tai – kaltės įrodymas? Anot advokato, prokurorai prisirinkę daug įdomių faktų, tačiau jie nieko neįrodo. Rokas, advokato žodžiais, nėra turtingas žmogus, kaip teigia prokurorai. Jis esą bendravo su dabar nuteistu R. T. Braunu, bet apie jokius narkotikus su juo niekada nekalbėjo. Rokas neva konsultavo R. T. Brauną, kaip Europoje investuoti pinigus. Advokatas taip pat teigė, kad lietuvis nežinojo, jog R. T. Brauno pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Roko veiklą jis palygino su banko veikla.
Anot advokato, kad R. Karpavičius nebuvo narkobaronas, kaip tvirtina prokurorai, rodo ir faktas, užfiksuotas klausantis lietuvio paslapčiomis: jis, norėdamas išskristi iš Naujosios Zelandijos, pritrūko pinigų lėktuvo bilietams. „Jei Karpavičius yra stambus narkotikų prekeivis, tai vargu ar jis būtų susidūręs su tokia problema“, – sakė advokatas.
Pirštų atspaudai, rasti ant knygos apie Harį Poterį, irgi esą nėra joks kaltės įrodymas. „Kas, siųsdamas narkotikus, paliks savo pirštų atspaudus? – stebėjosi advokatas G. Njuelas. – Greičiausiai Karpavičiumi kažkas pasinaudojo.“
Tačiau prisiekusiesiems – o tai buvo 8 vyrai ir 4 moterys – advokato įrodymai nepasirodė svarūs. Jie, taręsi 8 valandas, pripažino teisiamąjį kaltu dėl pinigų plovimo ir LSD importavimo. O štai įrodyti, kad R. Karpavičius kaltas ir dėl narkotikų įvežimo granito skulptūrose, prokurorams nepavyko.
Nuosprendį šioje byloje teisėjas Grahamas Langas skelbs po mėnesio.
Pinigus pralošė
Į Naujosios Zelandijos teisėsaugininkų akiratį R. Karpavičius pakliuvo dar 1999 metais. Tąkart paaiškėjo, jog jis, aistringas sporto mėgėjas, motokroso ir vandens motociklų varžybų dalyvis ir prizininkas iš Lietuvos, vadovavo vienai stambiausių Naujosios Zelandijos istorijoje narkotikų prekyba besiverčiančių grupuočių. Iš kvaišalų pirkėju apsimetusio pareigūno Rokas tąkart pareikalavo 825 000 dolerių už 5 kilogramus kokaino ir patikino pristatysiantis pirkinį po keleto savaičių.
Kvaišalus iš Kanados turėjo atgabenti kitas grupuotės narys – muzikantas ir buvęs kelių policininkas Antonis Martinas, Naujosios Zelandijos gyventojas. Tačiau jis, nuskridęs į Kanadą, didžiąją dalį iš 100 000 dolerių, jam įduotų Roko, pralošė lošimo namuose. Kai Rokas sužinojo, jog nebėra už ką pirkti kvaišalų, į Kanadą nusiuntė tokį Deividą Džoną Bleikį, liepęs jam atimti iš A. Martino bent likusius pinigus (apie 25 000 dolerių) ir parvežti į Naująją Zelandiją. Vėliau įtariamųjų advokatai tikino, esą nei A. Martinas, nei Dž. Bleikis nežinoję, kad pinigai buvo skirti narkotikams, tad leidę juos savo reikmėms.
Pabėgo iš šalies
Nors narkotikai tuokart taip ir nepasiekė kvaišalų pirkėju apsimetusio pareigūno, Naujosios Zelandijos teisėsaugai užteko įrodymų, kad 4 asmenys, tarp jų ir R. Karpavičius, atsidurtų teisiamųjų suole. Pirmosios instancijos teisme prisiekusieji nusprendė, jog kaltinamieji yra nekalti. Aukštesnės instancijos teismas šį sprendimą panaikino. Tačiau lietuvis nebelaukė, kol teismai aiškinsis aplinkybes. Jis sumokėjo 100 000 dolerių užstatą, suklastojo pasą ir spruko iš Naujosios Zelandijos.
Teisėsaugininkai apstulbo, kai Voru pramintas R. Karpavičius netrukus per savo advokatą pareikalavo teismo ... grąžinti sumokėtą užstatą. Besislapstantis bėglys įpareigojo savo advokatą „apginti jo gerą vardą“ ir atgauti pinigus, mat jis esąs nekaltas ir su jokiais narkotikais išvis nesusijęs.
Europa neapgynė
R. Karpavičius žinomas ir Lietuvos teisėsaugai, bet mūsų šalyje jis neteistas. Nors jo ieškota daugiau kaip 10 metų, tarptautinė paieška ilgai net nebuvo paskelbta. Paiešką Naujosios Zelandijos teisėsaugininkai susizgribo skelbti tik prasidėjus R. T. Brauno teismui.
Voras buvo sulaikytas 2011 metų gruodį Rygos tarptautiniame oro uoste, kai ketino vykti į Turkiją. Beje, šiame oro uoste R. Karpavičius su dar vienu lietuviu įkliuvo visai ne dėl paskelbtos jo tarptautinės paieškos. Turbūt pasijutęs esąs nesugaunamasis, R. Karpavičius buvo susikrovęs į lagaminėlį 200 000 nedeklaruotų dolerių ir ketino skristi į Turkiją „apsipirkti“. O kad R. Karpavičius yra ieškomas, Rygos oro uosto darbuotojai pastebėjo tik sulaikę jį dėl pasikėsinimo per valstybinę sieną gabenti nedeklaruotus pinigus.
R. Karpavičiaus advokatai Latvijoje išbandė visas įmanomas teisines priemones, kad tik jų ginamasis nebūtų išduotas Naujajai Zelandijai. Latvijoje gerai žinomi advokatai Saulvedis Varpinis ir Martinis Zalanas teigė esą pasipiktinę, kad Latvija esą ignoruoja savo tarptautinius įgaliojimus. „Iš Naujosios Zelandijos atsiųsti dokumentai neatitinka mūsų įstatymų, – sakė S. Varpinis. – Atsiųstas paprasčiausias elektroninis laiškas, niekieno oficialiai nepatvirtintas. Generalinis Naujosios Zelandijos prokuroras net neturėjo teisės pasiųsti tokį prašymą išduoti lietuvį. Ir tik tada, kai mes apskundėme, byloje atsirado kažkas panašaus į Naujosios Zelandijos prekybos ir užsienio reikalų ministerijos raštą. Tačiau tas raštas yra be jokių parašų ir atrodo kaip kažkelinta kopija. Tai ir sukelia įvairių minčių.“
Advokatas S. Varpinis buvo linkęs remtis europiečių solidarumu. „Naujoji Zelandija nėra Europos Sąjungos (ES) narė. O Latvija yra įstojusi į ES, taigi, vadovaudamasi Lisabonos sutartimi ir kitais dokumentais, neturėtų leisti, kad būtų diskriminuojami ES šalių piliečiai. Ir Latvijos įstatymuose sakoma, kad Latvijos piliečiai neišduodami trečiosioms – ne ES – šalims. Tad ir kitų ES šalių piliečių Latvija neturėtų išduoti. Galų gale, ir į ES įstojome ne tik tam, kad gautume pinigų iš eurofondų ir juos švaistytume. Aš teisme pareiškiau, kad Latvija, matyt, nori tarptautinio skandalo. Jei Lietuva gintų savo šalies piliečius, ji Latvijai jau turėtų būti pareiškusi notą.“
Tačiau nei Lietuva gynė narkotikų prekeivį, nei Latvijos teismai užstojo. Latvijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė perduoti lietuvį Naujosios Zelandijos teisėsaugininkams. Šį sprendimą įtariamojo gynėjai apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui, tačiau skundas buvo atmestas. Tad dabar ir belieka laukti nuosprendžio.
Žana KAPUSTINA
