Pasakiškai uždirbti galima ir kalint už grotų. Tai įrodė jaunas Kalvarijos (Marijampolės apskr.) gyventojas. Jis lobo organizuodamas narkotikų platinimą laisvėje ir vildamasis savo klientais ilgam padaryti pasiturinčiai gyvenančių šeimų atžalas.
Marga kompanija
Kalvarijos policininkai, kurį laiką rinkę operatyvinę informaciją, pernykščio rugpjūčio 29-osios naktį Jungėnų kaime, kur tuo metu vyko jaunimo šokiai, sulaikė penkis jaunuolius, atvykusius automobiliu. Jame buvo rastas į tualetinį popierių įvyniotas maždaug 40 gramų svorio paketėlis su šviesiais milteliais. Vėliau specialistai patvirtino, kad tai heroinas.
Taip pat automobilyje buvo rasti keli mobilieji telefonai. Juose likusios neištrintos SMS žinutės išdavė neseniai įvykus nusikalstamą sandėrį.
Už grotų iškart atsidūrė Kalvarijos policijai žinomi šio miesto gyventojai O. J. (20 m.) ir Giedrius Sangavičius (19 m.). Nuo jų lyg siūlų kamuolys pradėjo vyniotis vaikinų ryšiai, ryškėjo bendrininkų ratas, kol galiausiai tapo aišku, kad tą naktį teisėsaugai pavyko išdraskyti nemenką organizuotą narkotikų platintojų, žiaurių chuliganų, klastingų sukčių grupę.
Didelės apimties tyrimas Kalvarijos policijoje pabaigtas per metus. Dabar byla jau perduota Kauno apygardos teismui. Aktyviausiems narkotikų platintojams gresia įkalinimas iki 15 metų.
Policijai pavyko nustatyti 14 įtariamųjų – Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kauno, Vilniaus gyventojų. Jiems – nuo 19 iki 48 metų. Dvi iš įtariamųjų – moterys. Tik trys iš visų kaltinamųjų anksčiau neteisti. Kiti teisti po kartą ar net 6–7 kartus, daugiausia – už vagystes, plėšimus, chuliganizmą. Grupuotėje daugiausia mokslų ragavę yra keli vidurinę mokyklą baigę asmenys, o kiti tebaigę vos 7–8 klases. Visiems bendra tai, kad jie – bedarbiai.
Du iš įtariamųjų kol kas ieškomi, nes slapstosi užsienyje. Šeši įtariamieji sėdi už grotų, nes yra suimti dėl kitų bylų arba jau nuteisti už kitus nusikaltimus.
Siekis – „brigada“
Šioje byloje tyrėjams teko apklausti apie 70 liudytojų. Kaip teigė Kalvarijos kriminalinės policijos viršininkas Gintaras Čekanavičius, gerai, kad buvo žmonių, nepabūgusių liudyti prieš tos grupuotės narius. Antraip sėkmė teisėsaugos nebūtų lydėjusi, nes iš įtariamųjų tik keli pripažino savo kaltę ir papasakojo, kieno nurodymus ir kada, kaip vykdė. O dauguma įtariamųjų parodymų išvis nedavė – sakė kalbėsią tik teisme.
Įtariama, kad grupuotei, kurios nariai, matyt, garbinę neseną rusų kriminalinį serialą, vadino save „brigada“, vadovavo jau ketvirtus metus už grotų gyvenantis ir teismo dienos kitoje byloje laukiantis kalvarijietis Rimvydas Dovidavičius (27 m.), pravarde Koka. Jis iš „zonos“ vis paskambindavo vienam Kalvarijos jaunuoliui, su kuriuo buvo kartu sportavęs, ir teiraudavosi, kas naujo miestelyje. 2009-ųjų pabaigoje tas jaunuolis buvo sugundytas „greitai ir gerai užsidirbti“. Koka, savo parodytu pasitikėjimu pakutendamas jaunuolio savimeilę, paragino jį rasti keletą itin patikimų vaikinų bendriems reikalams. „Būsite kieta brigada, aš duosiu jums darbo“, – gundė suimtasis.
Jaunuolis, surinkęs kelis draugus į treniruoklių salę, jiems išdėstė Kokos planus. Visi buvo girdėję apie Koką, laikė jį „autoritetu“, todėl nedvejodami sutiko būti „itin patikimi“.
Kokos dėka su „brigados“ nariais telefonu pradėjo bendrauti ir kitas už grotų sėdintis kalvarijietis – 5 kartus teistas Žilvinas Dubickas (24 m.), pravarde Dubė, 2009-ųjų vasarą nuteistas kalėti 10 metų už narkotikų platinimą.
Tuomet kalinių pažintys į „brigadą“ atvedė ir 7 kartus teistą Kazlų Rūdos gyventoją Liną Armoną (33 m.), pravarde Japonas. Kartą du iš „itin patikimųjų“ parsivežė 200 litų ir sėbrams pasakė, kad juos gavę iš Japono už vieną darbelį – jo prašymu kažką sumušę Kazlų Rūdoje. Tai buvo paskata ir kitiems „brigadininkams“ leistis į aktyvius „darbus“.
Gąsdino ir sukčiavo
Iš pradžių „brigados“ veikla narkotikais nedvelkė. Štai viena iš „brigados“ užduočių buvo „pamokyti“ Kalvarijos gyventoją Vytautą Z., kurį kalvarijietis Algirdas Vasiliauskas (20 m.) apkaltino kontrabandinių cigarečių iš jo namų vagyste. L. Armonui vadovaujant, reikėjo prigąsdinti Vytautą Z. ir „išmušti“ skolą. Jis buvo užpultas Kalvarijoje, kai sėdėjo automobilyje, apdaužytas ir, užmovus jam ant galvos maišą, kitu automobiliu nuvežtas į mišką. Čia Vytautą Z. toliau daužė kumščiais ir lazdomis, spardė ir vis reikalavo pinigų. Pabūgęs dėl savo gyvybės užpultasis prižadėjo sumokėti 14 000 litų.
Sumuštas miške Vytautas Z. buvo prigrasintas niekam nesiskųsti. „Jeigu skųsiesi, tai suvažiuos pusė Kauno, nes policija visų nesusodins, ir tada motina tave tik pavasarį ras Nemune paskandintą“, – grasino baudėjai. Vėliau keli iš jų liudijo, kad dėl pasigestų cigarečių „chebrą pasamdęs“ A. Vasiliauskas padavė susidorojimo organizatoriui Japonui pluoštą banknotų po 100 litų – kaip atlygį visiems skolos „išmušėjams“.
Dar vienas „brigados“ uždavinys buvo paimti 1200 litų iš Kalvarijoje gyvenančios pensininkų poros. Šiedu buvo apgauti iš už grotų paskambinusio Kokos, prisistačiusio Europos Sąjungos fondų darbuotoju ir pranešusio, neva pensininkams paskirta didžiulė Europos Sąjungos parama, tik, girdi, reikia sumokėti PVM. Patiklūs žmonės būtų ir mokėję tą „mokestį“, bet atėjusius pinigų paimti sukčius pergudravo pas tėvus tuo metu atvykęs sūnus. Sukčiams teko nešdintis nieko nepešus.
Platino narkotikus
Aktyviausia „brigados“ narių veikla vyko praėjusių metų kovo–rugpjūčio mėnesiais. Už grotų esantiems Kokai ir Dubei susitarus, laisvėje esantys „brigadiniai“ vos spėjo vykdyti savo bosų užduotis – važinėti nurodytais adresais, kad įgytų ar jau parduotų užsakytas narkotines medžiagas. Jie buvo pamokyti kuo dažniau keisti telefono korteles, kad nesusektų policija. Bet bedarbiai, iš neturtingų šeimų kilę jaunuoliai policijos dėmesį atkreipė greitai, nes važinėjo prabangiais automobiliais, pradėjo rengtis brangiais drabužiais, turėdavo pluoštus pinigų. Kai kurių jų tėvai vėliau liudijo jokios prabangos nepastebėję, esą žinoję, kad tie turtai – draugų.
Nustatyta, kad Koka „brigadai“ nurodydavo, kur gauti narkotikų (Vilniuje, Kaune, Kazlų Rūdoje), o Dubė dažniau pranešdavo, kur yra konkrečių kvaišalų pirkėjų – Kalvarijoje, Kaune, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Varėnoje. Keista, kad abu už grotų sėdintys vyrai turėjo galimybę taip dažnai naudotis telefonais, kurie „zonoje“ yra draudžiami.
„Brigadiniai“ patys namuose sverdavo įgytus kvaišaus ir dalindavo dozėmis, nes mažus kiekius dažnai pirkdavo patyrę narkomanai. Dozė heroino (0,25 gramo) kainuodavo 50 litų, o jeigu pirkėjas norėdavo vieno gramo – mokėdavo 100 litų. Jeigu nuolatiniai pirkėjai neturėdavo pinigų, „brigadiniai“ iš jų mielai paimdavo parduotuvėse pavogtus daiktus.
„Brigadai“ buvo nurodyta ieškoti kuo daugiau naujų heroino pirkėjų – jaunimo iš pasiturinčių šeimų, kad vėliau, kai taps priklausomi nuo narkotikų, būtų garantuotas kvaišalų pirkėjų ratas.
Pinigus, gautus už parduotą heroiną, „brigadiniai“ nuveždavo Kokos merginai Gintarei (25 m.), neseniai tapusiai jo žmona. Didesnes pinigų sumas parankiniai pervesdavo į Gintarės sąskaitą banke. Kad būtų saugiau, tokias sąskaitas užvedė ir keli kiti „brigados“ nariai. Pinigai pasiekdavo ir Kokos bei Dubės sąskaitas.
Nustatyta, kad per pusmetį narkotikų platinimo organizatoriaus Kokos ir jo žmonos turtai buvo verti kone 100 000 litų. Gintarė įsigijo du butus, prisipirko brangių buities daiktų. Dėl to ji dabar kartu su sutuoktiniu sės į kaltinamųjų suolą, apkaltinta dėl nusikalstamu būdu įgyto turto.
Šiurpino žiaurumu
„Brigados“ nariai, kaip byloja Kalvarijos kriminalistų surinkti duomenys, buvo neprognozuojamo elgesio ir labai žiaurūs. Jie įžūliai persekiodavo asmenis, kurie nors kiek delsdavo atsiskaityti už iš jų įsigytus narkotikus. „Brigadiniai“ ieškodavo tokių skolininkų net ir pas jų giminaičius, ten galėdavo namus apversti aukštyn kojomis.
Viena liudininkė pasakojo, kad pribauginti jos anūkai – du broliai, seni narkomanai – net turėjo išvykti į užsienį, kad „brigados“ smogikai jų nebepersekiotų.
O 2010-ųjų vasario 7-ąją „brigadinių“ žiauraus smurto auka tapo Kazlų Rūdos gyventojas Vytis Grigaitis (37 m.), anksčiau kelis kartus pardavęs „brigadai“ heroino. Šį vyrą buvo suradęs minėtasis L. Armonas-Japonas. Iš pradžių V. Grigaitis pardavė „brigadai“ 3 kilogramus heroino už 18 000 litų. Vėliau jau norėjo nebendrauti su „brigadiniais“, bet buvo jų spaudžiamas.
V. Grigaitis policiją tikino, kad iš viso 6 kilogramus heroino jis turėjęs kaip vienos iš matymo pažįstamos narkotikų kurjerės, įkliuvusios užsienyje, „palikimą“.
Anot V. Grigaičio, 2010-ųjų sausį ir jo žmona Oksana buvo sulaikyta Italijoje kartu su asmenimis, gabenusiais heroiną, ir įkalinta. Tai sužinojęs Japonas nutarė, kad ir Oksanos vyras turi turėti heroino arba žinoti, kur jo gauti, tad pasiruošė išpuoliui. Prieš tai pagrasino, kad kentės V. Grigaičio vaikai, jeigu jis neparūpins daugiau heroino ar nemokės duoklės už „leidimą“ pačiam platinti kvaišalus.
Pabūgęs V. Grigaitis vasario 7-ąją buvo įviliotas į L. Armono butą neva dėl naujo sandėrio ir iškart iš pasalų užpultas dar kelių „brigadinių“. Jis buvo paguldytas ant grindų, surištas, kankinamas, daužomas – reikalauta heroino ir pinigų. Taip V. Grigaitis kentėjo apie 5 valandas. Tuo metu keli smogikai, pagrobę jo banko korteles ir išreikalavę pasakyti slaptuosius kodus, tuštino jo sąskaitą banke, iš jo namų išnešė keliolikos tūkstančių vertės jo daiktų, brangenybių, išgąsdino jo vaikus, pasisavino automobilį.
Sumuštas, iškankintas, prigrasintas V. Grigaitis buvo priverstas toliau vykdyti Japono užsakymus – „brigada“ iš V. Grigaičio iš viso įgijo apie 6 kilogramus heroino. Vieno kilogramo kaina buvo 6000 litų.
Priverstas prekiauti heroinu V. Grigaitis šioje byloje – tik liudininkas. Kitoje narkotikų platinimo byloje jis neseniai gavo švelnią bausmę. Beje, visi V. Grigaičio apiplėšimu įtariami „brigadiniai“ savo kaltę neigė. Ką jie kalbės teisme, paaiškės vėliau.
KOMENTARAS
Gintaras ČEKANAVIČIUS, Kalvarijos kriminalistų vadovas:
Ši didžiulės apimties byla teismui atiduota per palyginti trumpą laiką. Tai – visų Kalvarijos kriminalinės policijos pareigūnų nuopelnas, profesionalumo pasekmė. Ne be reikalo keliems kriminalistams dėl to buvo pareikštos Lietuvos generalinio prokuroro padėkos.
„Brigada“ veikė apie metus ir kėlė grėsmę žmonėms ne tik Kalvarijoje ar arti esančioje Marijampolėje, bet ir kitose vietovėse, nes savo veiklą plėtė.
Baisiausia, kad prie narkotikų klasta buvo pratinami patys niekada jų neieškoję jauni žmonės. Ypač – pasiturinčiai gyvenančių tėvų vaikai. Kai kurių tėvai turbūt dar net nežinojo, į kokį pavojų buvo patekusios jų atžalos.
„Brigados“ pardavinėjamas dozes pirkėjai neretai suvartodavo čia pat, kur jas įsigydavo – name, parke, paupyje. Nemaža dalis kvaišalų pirkėjų buvo jaunos merginos, panorusios pabandyti, kaip „veža“ narkotikai, bet kol kas neturime duomenų, kad kuri nors būtų tapusi narkomane po „brigados“ sukto „verslo“.
Irena ZUBRICKIENĖ
