Narkotikai ir alkoholis buvo šių žmonių palydovai keletą metų. Palydovai, kurių išvengti nepavyko dėl įvairių priežasčių, bet galiausiai nutarta ištarti tvirtą „Ne!“. Tik to tvirtumo daugeliui pritrūksta net ir pasiryžus kovoti su slegiančiomis problemomis.
Todėl didžioji dalis palūžta ir tik vienetai gali pasigirti tapę pavyzdžiu, kad žlungantį gyvenimą, didelės valios pastangomis, galima prikelti ant kojų ir viską pradėti iš naujo. Apie Pilnų namų bendruomenės gyvenimą balsas.lt pasikalbėjo su šioje organizacijoje dirbančia psichologe Romualda Stasionienė.
- Kaip pavyksta patekti į alkoholizmo ir narkomanijos liūną įklimpusių žmonių vidų? – balsas.lt pasiteiravo R. Stasionienės.
- Daug čia patekusių žmonių yra patyrę traumas vaikystėje, tai nuo žalingų įpročių priklausomi žmonės. Priklausomybė nėra sąlygota vieno faktoriaus. Tai gali būti patirtis šeimoje, aplinka, kurioje augama, draugai, su kuriais bendraujama, genetinės priežastys.
Vieni labai atvirai kalba ir dalijasi savo patirtimi. Bet praktiškai visi pradeda nuo to, kad yra itin sunku apie viską kalbėti. Jie pripažįsta, kad sunku prabilti. Todėl reikia nueiti ilgą kelią, kol žmogus išdrįsta atsiverti ir išsipasakoti.
Teko daug bendrauti su vaikais, kurie augo darna nepasižyminčiose arba alkoholikų šeimose. Jie išeina į gyvenimą galvodami, kad nevalia kalbėti apie namuose esančias problemas. Jiems labai sunku kalbėti apie savo jausmus.
Įgauti žmonių pasitikėjimą būna labai sunku. Nors pastaraisiais metais tapo lengviau, nes žmonės pradėjo tarpusavyje kalbėti, kad galima ateitį pas mus ir galima mumis pasitikėti. Todėl klientai pradėjo bendrauti drąsiau.
- Kokios pagrindinės priežastys, kurias įvardija klientai, kodėl jie pradėjo gerti ar vartoti narkotikus?
- Vieni sako, kad siekė malonumo, norėjo patirti kažką naujo, jiems buvo smalsu. To „jausmo“ kasdieniame gyvenime jie teigė nepatiriantys. Nors natūraliai žmonės patiria malonumą iš bendravimo, atvirumo, intymumo su kitais, o tokiems žmonėms būtent to pritrūksta. Todėl ieškoma kitų būdų.
Pasitaiko atvejų, kad alkoholis ar narkotikai padeda atsipalaiduoti, suteikia drąsos – todėl taip „išsprendžiamos“ bendravimo problemos. Jei žmogus pajunta, kad jam yra lengviau kažką daryti pavartojus narkotikų, jis labai lengvai pripranta, net nesusimąstydamas apie pasekmes. „Užsikabina“ dažniausiai tie, kurie yra jautresni, pažeidžiami, nerimastingi.
- Mitas ar teisybė, kad narkotikais dažniau susivilioja turtingų šeimų vaikai?
- Pasitaiko labai įvairių situacijų. Negalima sakyti, kad yra kažkokia taisyklė. Taip, tenka pripažinti, kad turtingų tėvų vaikai dažnai turi problemų. Juk tokie tėvai būna itin užimti, o meilės trūkumą stengiasi kompensuoti pirkdami įvairius daiktus.
Meilės trūkumo daiktai negali kompensuoti. Ypač tokiais atvejais, kai tėvai išvyksta dirbti į užsienį, o vaikai yra paliekami senelių, giminaičių priežiūrai. Atstumas labai neigiamai veikia jaunus žmones.
- Kaip dažnai teko susidurti su žmonėmis, kurie nepripažįsta akivaizdžių savo problemų?
- Pas mus dažniausiai atvyksta žmonės, kurie jau būna praėję tą abejonių etapą. Bet kartais būna, kad žmogus tvirtai laikosi savo. Tačiau pas mus tokie žmonės ilgai neužsibūna. Jie vėl grįžta į tą gyvenimą iš kurio bent trumpam bandė pasprukti. Tokių žmonių, kurie patys nenori keistis, nesulaikysi.
- Nuo kelerių metų jūsų klientai pradeda gerti alkoholinius gėrimus arba vartoti narkotines medžiagas?
- Pirmas narkotikas dažniausiai būna cigaretė. Pasitaikė, kad žmogus rūkyti pradėjo būdamas vos 10 metų arba panašaus amžiaus. Taip pat dirbu mokykloje, todėl su cigarete burnoje teko matyti ir 5-6 klasės mokinių.
Alkoholio vartojimas – taip pat didelė problema. Jaunus žmones vartoti alkoholį paskatino taip vadinamų „lengvų“ gėrimų atsiradimas. Pavyzdžiui, sidras, kuris dažnai lyginamas su limonadu. Tokius gėrimus alkoholio gamintojai taikė į jaunimo rinką ir jiems tas „puikiai“ pavyko.
- Jūsų klientai yra vyrai nuo 18 iki 30 metų. Sakykite, iš kur jie dažniausiai gaudavo pinigų narkotikams?
- Dalis žmonių turėdavo darbus, todėl gaudavo pastovias pajamas. Studentams pinigų duodavo tėvai. Suprantama, kad ne tokiam tikslui, bet vaikas juk neprisipažins, kad vartoja narkotikus. Kai savų pajamų neturintiems asmenims išsivystydavo priklausomybė, jie pradėdavo nešti daiktus iš namų, imdavo vogti, apgaudinėdavo, manipuliuodavo kitais žmonėmis ir jų jausmais.
- Vis dėlto, ką žmogus gali prarasti, kai pradeda daug gerti arba vartoti narkotikus?
- Pirmiausia, padaroma žala fizinei sveikatai. Bet ne mažiau svarbu tai, kad yra sugriaunamas dvasinis žmogaus gyvenimas. Prarandamas pasitikėjimas savimi, savigarba. Žmonės praranda šeimas, laisvę, namus, sveiką protą. Galimą būtų daug vardyti. Praradimai yra baisūs, todėl labai sunku atsistoti ant kojų.
