Kauno apygardos teisme pagaliau iš esmės pradėta nagrinėti vadinamosios Alfuko grupuotės, dideliais kiekiais gaminusios narkotines medžiagas, baudžiamoji byla.
Dešimties teisiamųjų grupė kaltinama nusikalstamo susivienijimo sukūrimu, didelio ir labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu, įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimu, taip pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimu, neteisėtu disponavimu narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais, neteisėtų disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Šio ganėtinai painia teisine kalba suformuluoto kaltinimo esmė yra ta, kad 2009 metų gegužės mėnesį Kauno teisėsaugininkai po kone 3 metus trukusio operatyvinio tyrimo Alytaus rajone, nuošaliame Metelynės kaimo vienkiemyje, demaskavo psichotropinių medžiagų gamybos laboratoriją ir sulaikė joje amfetaminą gaminančius įtariamuosius.
Kratos metu sodyboje buvo rasta kvaišalų gamybos įranga ir apie 100 kilogramų jau pagaminto metamfetamino, taip pat maždaug dar tokiam pačiam kiekiui pagaminti reikalingos medžiagos.
Tyrėjai nustatė, kad kvaišalus itin dideliais kiekiais gamino grupuotė, kuri, realizavusi vien konfiskuotą produkciją, būtų gavusi per 2 milijonus litų neteisėtų pajamų. Kvaišalai buvo skirti ne tik vietinei, bet ir Rusijos bei Skandinavijos rinkai.
Drėgnas tabakėlis seklio pypkei
Po ikiteisminio tyrimo teisiamųjų suole atsidūrė gamybos procesui sodyboje įrengtoje laboratorijoje vadovavęs Mindaugas Ragulskis, jam talkinęs jo brolis Gediminas Ragulskis, Virgilijus Pajaujis, ir kiti, kaip įtariama, Alfuko pravarde žinomo Alfonso Želvio suburto nusikalstamo organizuoto susivienijimo nariai. Be minėtųjų, kaltinimai pateikti ir Gruiniaus pravardę turinčiam A. Želvio svainiui Arūnui Karčiauskui, Audriui Sabiničiui, pravarde Sabas, Arvydui Stanevičiui, Aivarui Jakubaičiui, Pauliui Kriaučiūnui ir Remigijui Giedraičiui.
Šeši įtariamieji į teismo posėdžius atvežami iš tardymo izoliatoriaus, o kitiems 4 paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.
Reikia priminti, kad pirminę medžiagą šioje byloje surinkiusiems Kauno vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo (narkotikų) skyriaus pareigūnams atiteko „Geriausio 2009 metų seklio“ titulas ir simbolinė seklio pypkė. Galima sakyti, kad teisiamieji ir juos ginantys advokatai dabar per teismo posėdžius labai jau stengiasi, kad toji pypkutė būtų prikimšta drėgno tabako ir kuo dažniau gestų, o jos dūmas nesuteiktų teisėsaugininkams laukiamo malonumo.
Atpirkimo ožiai jau parinkti?
Pastarajame posėdyje susidarė įspūdis, kad per ilgoką dėl įvairių priežasčių vilkinamą proceso pradžios laikotarpį teisiamiesiems ir jų gynėjams pavyko surasti efektyviausią gynybos taktiką. Jau patys pirmieji teismo salėje nuskambėję parodymai, o ir pati posėdžio eiga priminė sovietmečio pionierių šventinių pasirodymų montažus – tuomet visi taip pat puikiai žinodavo, kas, po ko ir kokius atmintinai iškaltus žodžius turės išberti.
Pirmasis parodymus davęs Mindaugas Ragulskis pripažino savo kaltę dėl psichotropinių medžiagų gamybos, bet kategoriškai neigė dalyvavęs bet kokiame organizuotame susivienijime. Jaunas vyras, anksčiau turėjęs savo statybos firmą, o pastaruoju metu darbavęsis pagal verslo liudijimą, teigė, jog įsitraukti į kvaišalų gamybą jį sugundęs kažkoks kaliningradietis, vardu tarsi Aleksandras, su kuriuo atsitiktinai susipažinęs kelionėje.
Pradžioje iš naujojo pažįstamo pristatomų žaliavų M. Ragulskis esą gaminęs tik prekursorių BMK, o vėliau internete pats radęs žinių apie amfetamino gamybos technologiją ir pamąstydavęs, kad galėtų užsidirbti ir daugiau. Besiplečiančiai gamybai reikėjo ne tik tobulesnės įrangos, bet ir pagalbininkų, todėl M. Ragulskis talkon pasikvietęs Studento pravardę turintį brolį, be to, paskambinęs A. Želviui-Alfukui ir paprašęs rekomenduoti jam dar kokį vieną darbininką.
M. Ragulskis tvirtino, esą su Alfuku susipažinęs statydamas ir įrengdamas jo žmonos bei svainio namus, o bendravęs su jais tik statybų klausimais. Todėl ir prašydamas rekomenduoti pagalbininką M. Ragulskis nė neužsiminęs, kad šiam reikės darbuotis gaminant prekursorių BMK.
Netrukus M. Ragulskis pats susirado jam talkinti pasisiūliusį Virgilijų Pajaujį, bet neatstūmė ir Alfuko rekomenduoto Sauliaus Lazausko, kuris į A. Želvį buvo kreipęsis esą ieškodamas vairuotojo darbo.
Musė maišė, uodas – vandens nešė
M. Ragulskis teisme tikino, kad įdėja gaminti amfetaminą galutinai subrendo pasikalbėjus su S. Lazausku. Esą sutarę pelną dalintis pusiau, bet, norėdamas pasiglemžti daugiau, M. Ragulskis esą pamelavęs S. Lazauskui, kad ir jam teksią pusę savo dalies atiduoti Alfukui.
Pasiremdamas nieko neįtariančiu „autoritetu“ M. Ragulskis esą norėjęs tik apgauti savo partnerį.
Apie tai, jog sodybos ūkinio pastato patalpose gaminama psichtropinė medžiaga, anot M. Ragulskio, žinojo tik jis ir S. Lazauskas, o kiti tik darę tai, kas liepta. Taigi jie nešiojo kibirus su chemikalais ir vandeniu, kaitino, maišė ir garino į įvairias talpas supiltus skysčius.
M. Ragulskio teigimu, V. Pajaujis esą net nebuvęs patalpoje, kur buvo džiovinama jau pagaminta produkcija. Esą su juo dar procesui neįsibėgėjus apsipykę ir V. Pajaujis toliau nebedirbęs.
M. Ragulskis pripažino, kad per teisėsaugininkų šturmą Metelynės sodyboje buvo apie 42 kilogramus pagaminto amfetamino ir žaliavų dar maždaug tokio pat kiekio gamybai. Kita pagamintų psichotropinių medžiagų dalis jau buvusi perduota tam pačiam kaliningradiečiui.
Vyriškis teigė, kad labai gailisi dėl savo nusikalstamos veikos, tačiau neigė bet kokį dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.
Nesavanaudis ir paslaugus Alfukas
Tokiose bylose įprasta, kad pagrindiniai įtariamieji parodymus duoda arba galutinai atsisako juos duoti tada, kai apklausiami visi kiti liudininkai ir „žemesnio rango“ teisiamieji.
Vis dėlto šiame posėdyje tuoj po M. Ragulskio nuo teisiamųjų suolo pakilo pats Alfukas.
A. Želvys taip pat prisipažino iš dalies kaltu – bet tik tuo, kad laikė kratos metu jo valdose rastą butelį su vandeniu, iš kurio anksčiau buvo išskirtas vis tas prekursorius BMK.
Pagal Alfuko versiją, kažkada su bičiuliais atvykęs į žūklę, sodyboje, kur paliko automobilį, jis užuodęs keistą kvapą ir draugai jam paaiškinę, kad tai kvepiantis labai brangus skystis. Tada A. Želvys paprašęs, kad jam įpiltų to „vandenėlio“ į netoliese besimėtantį tuščią butelį – esą kad nepamirštų jo kvapo, mat progai pasitaikius jis ketinęs paieškoti tokio chemikalo rinkoje ir galbūt pelningai jį perparduoti.
Maždaug pusantro litro talpos butelį A. Želvys esą pastatęs savo kiemo pavėsinėje ir jį pamiršęs.
Visus kitus jam inkriminuojamus kaltinimus Alfukas kategoriškai neigė, tikino, jog esąs suimtas tik už savo gerą širdį ir nesavanaudišką pagalbą žmonėms. Jo žmonos namą puikiai įrengusiam M. Ragulskiui jis rekomendavo vairuotojo darbo ieškantį S. Lazauską, net neabejodamas, kad šis bus įdarbintas kur nors statybose.
Lygiai taip pat, kai paskambinęs jo bičiulis Aivaras Jakubaitis, su kuriuo A. Želvys žvejoja ir draugauja šeimomis, pasiteiravo, ar nežinąs, kur galima būtų išsinomuoti patalpas gamybai, A. Želvys, nesidomėdamas smulkmenomis, pataręs kreiptis į „Augemos“ firmos, kurioje jis dirbo vadybininku, sandėliuose trinkeles bei šulinių rentinius liejantį Remigijų Giedraitį.
A. Jakubauskas su R. Giedraičiu rado bendrą kalbą, taigi netrukus „Augemos“ pastate ėmė veikti pogrindinė laboratorija, kurioje buvo gaminamas prekursorius BMK. Savaime suprantama, jog A. Želvys, jo paties teigimu, apie tai nežinojęs ir dėl ten vykdytos nusikalstamos veikos esąs niekuo dėtas. Kaip ir dar viename jam inkriminuojamame bylos epizode, kur figūruoja labai didelis kiekis spirito pagrindu pagaminto skiediklio.
Anot A. Želvio, jau sugrįžęs iš JAV jis panoręs pasiimti iš anksčiau jam priklausiusio, bet svainiui parduoto garažo ten laikytą naują guminę valtį, irklus ir kitus žvejybos įrankius.
Tą garažą jis radęs pilną prikrautą plastmasinių talpų su kažkokiu violetinės spalvos skysčiu.
Kam pinigais, o kam – natūra
Tuoj po Alfuko parodymus davė Gediminas Ragulskis. Jis tikino, kad laisvu nuo mokslų laiku jis pagal verslo liudijimą dirbdavęs brolio nurodytus darbus, už tai gaudavęs apie 1000 litų atlyginimą per mėnesį, o prireikus atlikinėjęs visus pagalbinius statybos darbus.
Studentas prisipažino, kad brolio nurodymu vežė į Metelynės kaimą jo nurodytus žmones, o ten gaminant BMK bei amfetaminą atlikinėjo pagalbinius darbus – dėl to jis labai besigailįs.
Dalyvavimą organizuotoje gaujoje kategoriškai neigė ir Aivaras Jakubaitis.
Šis pripažino tik jam pateiktus kaltinimus dėl BMK gamybos „Augemos“ patalpose Kaune. Anot A. Jakubaičio, bene 2008 metų birželio mėnesį į jį kreipęsis kažkoks Olegas ir paprašęs išgryninti apie 1000 maišų BMK žaliavos. Šios medžiagos esą reikėję lūpų dažų gamybai. Susitaręs su R. Giedraičiu dėl patalpų ir įsigijęs būtinų reagentų bei įrangos, A. Jakubaitis organizavo prekursoriaus gamybą.
Produkciją jis veždavęs prie kavinės „Armėnija“ ir perduodavęs užsakovui, pravarde Bambalas. Taip buvęs pagaminta apie 600 litrų BMK, kol „pogrindininkus“ išgąsdino „Augemoje“ netikėtai pasirodę policijos pareigūnai.
A. Jakubaitis teigia išsigandęs panašių į jo paties pavardžių, tad gamybą nutraukęs. Buvo likę dar apie 10 maišų neišgrynintos žaliavos, o užsakovai jį spaudė atsiskaityti. Štai tuomet A. Jakubaitis ir susiradęs M. Ragulskį, o tas apsiėmęs užbaigti gamybą, tad maišai su sausa BMK žaliava ir dalis įrangos pergabenta į jo sodybą.
Anot A. Jakubaičio, už savo pastangas gaminant BMK jam buvę atsilyginta ne pinigais, o pačia produkcija. Vyriškio teigimu, jis gavęs 20 litrų prekursoriaus, o jį realizavęs per dabar jau nušautą Kauno organizuotų nusikaltėlių autoritetą Algirdą Žemaitį, pravarde Kukas.
Kaltinamųjų apklausa bus tęsiama per kovo viduryje paskirtą teismo posėdį.
R. Rainys
