Marius Balčiūnas apie savo praeitį kalbėti nebijo, atvirkščiai – jis sugeba pritaikydamas ją pasiekti kitų žmonių širdis ir ištiesti jiems ranką atsispirti nuo dugno, kurį teko pasiekti.
„Anksčiau vartojau narkotikus. Viskas prasidėjo nuo tų „nekaltų“ narkotikų – amfetamino, ekstazės, žolytės ir kitų sintetinių laisvų narkotikų, kuriuos kažkada buvo madinga vartoti. Deja, tačiau jie madingi ir šiais laikais jaunimo tarpe.
Taip viskas ir tęsėsi – užsikabinau, o bėgant laikui reikėjo vis stipresnio poveikio, tad pradėjau vartoti heroiną. Pralėkė aštuoneri metai vartojimo. Per juos žlugo ir sugriuvo viskas: atsidūriau gatvėje, prasidėjo problemos su skolomis, artimaisiais, draugais, policija ir narkotikų vartojimas pasiglemžė iš manęs viską“, – pradeda pasakoti M. Balčiūnas.
Dabar vyras narkotikų nevartoja 17 metų, o per šiuos blaivybės metus jam pavyko ne tik sukurti verslą, tačiau ir altruistiškai teikti pagalbą panašaus likimo nuskriaustiems žmonėms.
Padėti Mariui grįžti į gyvenimą sugebėjo ne tik artimieji, nukreipę jį į priklausomybių gydymo įstaigą, tačiau ir tikėjimas Dievu. Tik atsidūręs lauke vyras suvokė, kad pasiekė tikrą gyvenimo dugną ir, kad visos aplinkui durys jam tapo uždarytos:
„Niekas nebegalėjo apsikęsti manęs, nes visąlaik ir policija ieškojo, ir žmonės, kuriems buvau skolingas. Buvau palaužtas morališkai. Prisimenu, kad atsidūręs lauke radau tokį sodo namelį, kuriame praleisdavau naktis, o ryte atsikėlus pasirinkdavau šalia augusių morkų, agurkų, pavalgydavau ir eidavau vėl ieškoti pinigų dozėms nusipirkti.
Tada ir privertė šis mano dugnas mane susimąstyti, todėl kreipiausi į artimuosius, o jie mane jau ir nukreipė į gydymo įstaigą.“
Naujas gyvenimas
Praėjęs gydymo kursą ir įtikėjęs Dievu, M. Balčiūnas pradėjo vystyti veiklą su tokiais pat žmonėmis, koks kadaise buvo ir pats. Darbą su jais Marius įvardina kaip Dievo dovaną, kuri jam leido išsilaisvinti ir suteikė žinias pasiekti kitų širdis.
„Žinojau, kad galėsiu padėti tokiems žmonėms, kad jiems galėsiu duoti tai, ką turiu, ką žinau, nes aš juo ir užjaučiu, ir suprantu. Toks vidinis noras ir pastūmėjo dirbti su tais, kas eina į pražūtį, tad šiuo metu turime jau penkis reabilitacijos centrus.
Apie šimtas žmonių gydosi centre ir labai sėkmingai praeina gydymo kursą, integruojasi vėl į visuomenę, pradeda dirbti, atiduoda skolas, kuria šeimas, baigia universitetus ir tampa pilnaverčiais Lietuvos piliečiais“, – šypsosi M. Balčiūnas.
Į reabilitacijos centrą žmonės ateina dviem keliais – vienus kaip ir Marių pastūmėja artimieji, o kiti sugeba susiimti ir prašyti pagalbos savarankiškai.
„Reikia suprasti, kad kiekvieno priklausomo žmogaus dugnas yra skirtingas. Vienam jis bus tada, kai važiavus be bilietėlio autobusu pagaus kontrolė arba vagiant sučiups policija, o kitas dugno nepasieks net ir tada, kai jam bus nupjauta koja.
Vieno apibrėžimo dugnui nėra, nes šis klausimas yra asmeniniame lygyje, kuomet žmogus individualiai pasiekia savo dugno lygį, savo akimis, o ne kitų. Tada jis ir pradeda ieškoti pagalbos, kai užpuola sveikatos problemos, gresia teismai, skiriasi žmona, atimami vaikai“, – paaiškina Marius Balčiūnas aplinkybes, kurias pasiekę žmonės dažniausiai nori keistis.
Reabilitacijos centruose „Naujas gyvenimas“ gydymas toli gražu nepanašus į tai, ką tenka patirti ligoninėje. Atvirkščiai – čia patekę žmonės turi praeiti ilgalaikę reabilitaciją, kuri trunka metus arba ilgiau.
Centre, pasak Mariaus, taikomas yra psichologinis gydymas, kuriam yra numatyta griežta dienotvarkė: mankšta, pusryčiai, užsiėmimai, terapija, sportas, laisvalaikis, psichologų konsultacijos, bendri užsiėmimai ir panašiai:
„Dirbame su žmonėmis padėdami jiems suvokti kas yra atkritis, kaip elgtis, kai draugai siūlo pavartoti, kas apskritai yra priklausomybė ir kaip ji progresuoja. Centruose persipina ir psichologinė, ir dvasinė programa, pagal kurią žmonės čia gyvendami atlieka užduotis, kurias mes duodame.“
Į „Naujas gyvenimas“ reabilitacijos centrus atvyksta žmonės ne tik iš visos Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio, tad srautas yra labai didelis. Vyras džiaugiasi, kad daugiau nei dešimt metų gyvuojantis reabilitacijos centras subūrė didelę bendruomenę žmonių, kuri iki pat dabar atvyksta pasiklausyti vyro skaitomų pamokslų.
„Iš šio srauto žmonės praeina reabilitacijos kursą, ateina paklausyti bendruomenės pamokslų, kurią jungia ne tik priklausomybių turėję ar turintys asmenys, tačiau ir kiti – neutralūs žmonės.
Vis dėlto, iš šio didelio srauto žmonių reabilitaciją pabaigia ir toliau sėkmingą gyvenimą gyvena nedidelis procentas, nes dauguma jų atkrenta. Kita didžioji dalis sugeba įveikti reabilitaciją, tačiau, vėlgi, atkrenta, nes nustoja dirbti su savimi. Dažnas galvoja, kad praeis kursą ir viskas, nebereikės nieko su savimi daryti.
Atvirkščiai, jie turi darbuotis ir būti tarp tokių žmonių, kurie taip pat sveiksta. Tik atsiribojus iškart atsiranda atkritis. Tai iš visos masės išlieka mažas procentas, bet aš žiūriu į tuos, kurie praeina, integruojasi ir vėl gyvena normaliai“, – teigia pašnekovas.
Tarp priklausomybes turinčių asmenų yra nemažai ir paauglių. Anot M. Balčiūno, tai yra labai rimta problema, nes labai daug nepilnamečių vartoja narkotikus. „Tik problema dar ir tame, kad šie nesako artimiesiems, o ir artimieji sužinoję dažnai negali su tuo susitaikyti ir pripažinti, kad jų vaikas vartoja kvaišalus“, – priduria vyras.
Svajonės ir bendro tikslo siekis
Pastoriumi Marius tapo palaipsniui, augant bendruomenei. Jis sako, kad pastorius yra būtent tas asmuo, kuris dirba su žmonėmis ir gano Dievo aveles, kurios ir yra žmonės:
„Įtikėjęs į Dievą pradėjau pamokslauti, mokinti krikščioniškų pagrindų ir taip susibūrė bendruomenė. Dabar, kai vykdome veiklą su priklausomybę turinčiais asmenimis, dedame akcentą ir į dvasinę pusę, kuomet jie atėję pasiklausyti pamokslo supranta, kad tik Dievas gali užpildyti tą tuštumą, kuri yra žmogaus gyvenime.“
Į gyvenimą šviesos Mariui įnešė ne tik tikėjimas Dievu, tačiau ir sutikta gyvenimo meilė. Kartu su Olga vyras susipažino dar tada, kai buvo pradėjęs vykdyti reabilitacijos centrų veiklą. Sekdama jo pėdomis, kartu kurti prisijungė ir Olga, kuri šiuo metu taip pat yra viena iš „Naujas gyvenimas“ įkūrėjų bei dirba su smurtą patiriančiomis moterimis.
„Ji paliko darbą mieste ir kartu su manimi pradėjo padėti žmonėms, kurie turi priklausomybių. Ji noriai prisijungė prie mano vizijos ir dabar kartu vystome bendrą veiklą, labai draugiškai ir smagiai darbuojamės su bendruomenės žmonėmis“, – šypsosi pasakodamas M. Balčiūnas.
Vyras taip pat atvirauja, kad priklausomybė ne tik yra baisi tuo, kad sugriauna žmogaus gyvenimą, tačiau ir progresuoja toliau, jeigu ji yra negydoma. Jis taip pat pataria kiekvienam žmogui, kuria kenčia nuo priklausomybių, nebijoti ir išdrįsti gydytis ne bet kada vėliau, o dabar.
„Būdamas vienas toje pačioje vietoje žmogus nesugebės susitvarkyti su savo emocijomis, nes tam yra reikalinga sveikstančių kartu žmonių aplinka, grupė, kuri leis pažinti savo ligą ir susitvarkyti su savimi.
Noriu įkvėpti kiekvieną, kad jeigu jau nukritote, pasiekėte savo dugną, žinokite, kad iš jo galite atsistoti, kad ir kas benutiko gyvenime. Jei žmogus padėjo tašką, Dievas iš jo padaro kablelį, todėl net ir stipriai nukritus galima atsistoti ir pradėti savo gyvenimą iš naujo.
Patekęs į tokią bendruomenę žmogus negirdės jokių moralų, pamokėlių, jis galės eiti savo sveikimo keliu. Esame pasiruošę padėti, todėl tikrai galima kreiptis tiek į mus, tiek į asmeniškai mane, nes jeigu reikės konsultacijos, visada atsiliepsime ir bandysime padėti rasti atsakymus į rūpimus klausimus“, – teigia pašnekovas.
Šiuo metu M. Balčiūnas kartu su savo žmona ir visa bendruomene yra svajonės įgyvendinimo procese. Įsigiję pastatą jie kuria moterų krizių centrą, kuriame galės gyventi moterys kartu vaikais, kurie bėga nuo smurto namuose.
„Turime projektą, jis bus trijų aukštų tarsi mokykla ar bendrabutis, kuriame galės gyventi mamos su vaikais, šeimos, kurios namuose patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Toks krizių centras yra mano svajonė, kuri šiuo metu pildosi.
Viską darome iš savų lėšų, tad papildomos rankos visada praverstų prisidėdamos prie įgyvendinimo“, – sako „New generation“ protestantų bažnyčios pastorius ir „Naujas gyvenimas“ reabilitacijos centrų įkūrėjas Marius Balčiūnas.
