Europoje skelbiamas pavojus dėl narkotikų vartojimo pokyčių: svaigalų daugėja, narkomanais tampa vis vyresnio amžiaus žmonės. Panevėžyje panašių tendencijų dar nematyti: priklausomybė tebelieka jaunų žmonių problema.
Viena pagrindinių problemų, su kuria dabar susiduria Europa, – naujos psichoaktyvios medžiagos. Pastebimi nauji narkotikų pasiūlos ir vartojimo pokyčiai.
Pasiūla didėja
Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktorė daktarė Audronė Astrauskienė atkreipia dėmesį į šiuo metu visoje Europoje pastebimą naują reiškinį – atsirandančias vis naujas svaiginimuisi skirtas ir psichoaktyviu poveikiu pasižyminčias medžiagas. Jos pirkėjams pristatomos vis kita forma. Tokių medžiagų pastebima visame Senajame žemyne. Vien per praėjusius metus turėta informacijos apie 24 naujas Europos Sąjungos šalyse aptiktas psichoaktyvias medžiagas. Tai apie du kartus daugiau nei 2008 metais.
Lietuvoje pernai į draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą buvo įtraukta 13 naujų psichoaktyvių medžiagų. Be to, pastebima, kad darosi sudėtingesni narkotikų kontrabandos į Europą keliai. Pavyzdžiui, kokainas ten yra gabenamas trąšose, plastike, bičių vaške ar drabužiuose.
Tačiau populiariausiu narkotiku vis dėlto lieka kanapės. Jų savo gyvenime bent kartą yra bandę beveik ketvirtadalis europiečių. Lietuvoje kanapes pernai vartojo beveik dešimtadalis 15–34 metų gyventojų. Antroje vietoje pagal populiarumą yra amfetaminai. Bent kartą juos gyvenime vartojo beveik keturi procentai 15–64 metų europiečių. Lietuvoje nors kartą amfetaminus vartojo 1,6 procento 15–64 metų gyventojų, o beveik pusė jų vartojo per pastaruosius metus.
Narkomanai sensta
Narkomanais paprastai tampama jauname amžiuje, kartais net paauglystėje, tačiau Europoje jau darosi aktuali problema – vyresnio amžiaus narkomanai su ilgu narkotikų vartojimo „stažu“. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinėje ataskaitoje nurodoma, kad visuomenė senėja ir narkotikų vartotojai – jokia išimtis. Tai tampa vis didesne Europos gydymo įstaigų problema, ir ypač tai pastebima šalyse, kuriose vadinamosios pirmosios didelės heroino vartojimo „epidemijos“ kilo praėjusio amžiaus 9-ąjį ir 10-ąjį dešimtmečiais. Tie žmonės, kurie ilgai vartoja narkotikus, yra priklausomi ir nuo kitų žalingų įpročių, pavyzdžiui, alkoholio, rūkalų, turi daugelį sveikatos problemų. Tad neretai jiems jau sulaukus maždaug keturiasdešimties metų prireikia pagalbos. Paprastai ji būna reikalinga geromis dviem dešimtimis metų vyresniems žmonėms.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro skelbiamais duomenimis, šiuo metu Europoje maždaug vienas iš penkių žmonių (20 procentų), pradedančių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo, yra 40-metis ir vyresnis. Kai kur ši dalis dar didesnė. Tiesa, Vidurio ir Rytų Europoje tokių narkotikų vartotojų yra mažiau, mat čia vadinamoji „epidemija“ prasidėjo geru dešimtmečiu vėliau. Atitinkamai jos vėliau turėtų susidurti ir su minėta problema. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, pernai Lietuvoje pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi ir iš viso buvo registruoti 345 asmenys. Iš jų 26 (7,5 procento) buvo vyresni nei 40 metų. Vyriausiam pacientui buvo 64 metai.
Patys paprastai neateina
Tiek panevėžiečiai medikai, tiek policijos pareigūnai teigia, kad mūsų mieste narkomanai yra dažniausiai jauni žmonės – maždaug 18–30 metų.
Panevėžio priklausomybės ligų centro direktorė Neringa Šinkūnienė teigė, kad vyresnių narkomanų būna labai mažai – daugiausia jų amžius svyruoja nuo 20 iki 30 metų.
Beje, situacija šiemet beveik niekuo nesiskiria nuo praėjusių metų – sergančiųjų narkomanija augimo ar mažėjimo nestebima. Taip pat nepastebima, kad būtų vartojami ir kitokie narkotikai – vyrauja įprastiniai.
Tačiau, kaip teigia medikai, patys savo noru į Priklausomybės ligų centrą narkomanai užsuka retokai – juos čia dažniau atveža policijos pareigūnai.
Pasak N. Šinkūnienės, mirčių nuo narkotikų jų centre penkerius metus neužfiksuota, tačiau tai nereiškia, kad jų nebūna. Jos teigimu, paprastai mirštama nuo komplikacijų, ir tai gali nutikti bet kur – namie, ligoninėje ir kitose vietose.
Stebimas pastovumas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, jau kelerius metus pastebimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos ir paklausos pastovumas, o tai lemia ir pasiūlą. Pasak komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininko Tomo Glotovo, mieste nėra labai didelės rinkos, jei ją galima taip pavadinti, kurioje būtų galima nuolat realizuoti, platinti labai didelius minėtų medžiagų kiekius.
Pareigūnai, apibendrinę kelerių pastarųjų metų praktiką, daro prielaidas, kad populiariausios narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys, amfetaminai ir metamfetaminai. Jų vartojimas paprastai nepriklauso nuo socialinės, šeiminės padėties. Be to, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, pareigūno teigimu, labiau paplitusios tarp 18–30 metų asmenų.
Neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu dažnai susivilioja asmenys, siekiantys greito ir didelio pelno, tačiau dažnai nesusimąstantys apie gresiančią atsakomybę. Už tokias veikas, beje, numatomos labai griežtos sankcijos.
T. Glotovas pasidžiaugė, kad pastaruosius kelerius metus pastebimas vis didesnis visuomenės indėlis išaiškinant asmenis, neteisėtai platinusius narkotines ar psichotropines medžiagas.
„Žmonės neabejingi šiems neigiamiems reiškiniams, kreipiasi į policijos pareigūnus, praneša apie įtartinus asmenis, reiškinius, kurie gali būti susiję su neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta“, – sakė pareigūnas.
Kartu priminė, kad pareigūnų pagrindinis tikslas – mažinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pasiūlą. Manoma, kad tam svarbi prevencinė veikla, ypač vykdoma mokyklose.
Daiva SAVICKIENĖ
